Žvaigždės šviesa
Mieli kino meno mylėtojai, gerbėjai ir šiaip smalsautojai. Noriu informuoti, kad neseniai į pasaulį išėjo puiki žaviosios kino aktorės Gražinos Baikštytės autobiografinė knyga „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ (Vilnius: Alma littera, 2025). Ir aš dabar ją turiu prieš savo akis ant stalo. Kas nežino, negirdėjo, nematė žavingos Gražinos šypsenos, nesigėrėjo jos skoningais apdarais, nebendravo per susitikimus, kino filmų pristatymus. Įdomi, išsiskirianti asmenybė.
Neišsiplečiant, nepasakojant visos jos biografijos, vis tiek būtina paminėti, kad ji kadaise šoko Kauno miesto profsąjungų kultūros rūmų liaudies šokių kolektyve „Suktinis“, vaidino Kauno pantomimos teatre (vad. Kęstutis Adomaitis). Buvo Vilniaus modelių namų manekenė, mokėsi ir baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą, profesorių Sergejaus Bondarčiuko ir Irinos Skobcevos aktorinio meistriškumo kursą. Ir jau būdama studentė pradėjo filmuotis Lietuvos ir Sovietų Sąjungos kino filmuose. Pomėgį rašyti realizavo dirbdama žurnaliste žinomuose mados ir kosmetikos žurnaluose. Moterims skirtų leidinių puslapiuose kalbindavo įvairių sričių lietuvių menininkus, o kai jos straipsniai vis ilgėjo ir netilpo į žurnalų formatą, pradėjo rašyti knygas apie žymius teatro ir kino veikėjus.
Rodos, tokios introdukcijos pakaktų, kad su įdomumu skaitytum jos prisiminimus apie kine praleistas dienas ir naktis, bendravimą su įvairiausių respublikų aktoriais, keliones su filmų pristatymais į egzotiškus pasaulio kraštus…
Netyčia perskaičiau kino kritikės Jūratės Visockaitės recenziją apie šią knygą („Š. A.“, 2025.VI.20). Sunerimau. Apžvalgininkė kažkodėl atsistojo tarsi į kaltintojos poziciją, žiūrėkit – aktorė iki galo nesuvaidino to vaidmens, neįkūnijo ano būto ar nebūto personažo vizijos… Ir mums nepateikė išsamių repeticijų, kuriamų vaidmenų išklotinių, režisierių diktuojamų ekspozicijų…
Noriu pasakyti, kad atsiminimų, autobiografinė knyga nėra ataskaita meno tarybai, kritikų išmėsinėjimas, atsakymai į žiūrovų klausimus. Memuarų negalima kvestionuoti, jie nėra kuriamo vaidmens repeticija. Visa tai, kas vyko kino aktorės Gražinos Baikštytės gyvenime, yra netaisytinas metraštis. Dėkui autorei už įspūdžius, paminėtus garsius ir mums nežinomus žmones, už linksmus nuotykius ir įvairių organizacijų nesusipratimus renginiuose, už šlovę, kuri, kas to norėtų ar nenorėtų, lydi aktorę visą gyvenimą. Knyga apie pačią save, vaikystę ir jaunystę, susitikimus su partneriais ekrane ir už jo – tai didžiai asmeninis aktorės reikalas.
Galim pasvarstyti apie Gražinos vaidmenų panoramą. Jos amplua – išdidi, santūri, rafinuota, tauri moteris, gal net aikštinga gražuolė. Tai atsitiktinumas ar toks įvaizdis, turintis teisę egzistuoti kine? Daug aktorių kino pasaulyje turėjo savo kategorijas, asmeninius profesinius amplua. Vyrai – amantai, moterys – grandamos. Vaidino atitikdami aktoriaus sceninius duomenis (išvaizdą, temperamentą, balsą, vaidybos stilių). Ar reikia grožio kategoriją sieti su aktorinio meno išraiškų dimensijomis? Tai gal tada imkim nagrinėti, kokį indėlį į vaidmenis savo grožiu įnešė kadaise populiari lenkų kino aktorė Beata Tyszkiewicz, taipgi prancūzė Catherine Deneuve. Asmenybių išvaizdos ir jų talento galimybių, ribų, patrauklumo, svarumo kino mene nėra reikalo kvestionuoti. Reikia jas mylėti ir linkėti naujų vaidmenų.
Recenzentė kai kuriuos autorės gyvenimo epizodus sieja su tuometine Rusijos politika. Skaitau apie tai knygoje: „Filmavimasis juostoje „Aš – aktorė“ – vienas maloniausių laikotarpių mano kino karjeroje jau vien dėl Sankt Peterburgo, kuriame vyko darbas. Liežuvis neapsiverčia šio nuostabaus miesto vadinti Leningradu, nors sovietmečiu būtent taip jis buvo vadinamas, kol 1991 metais vėl susigrąžino istorinį miesto vardą – Sankt Peterburgas. Pamilau šį miestą prie Nevos upės su pakeliamaisiais tiltais, didinga architektūra ir ypatinga aura.“
Jokios politikos nei su Aladino lempa pasišviesdamas neįžvelgiu. „Žvaigždės šviesa“ – taip įvardijau šitą rašinėlį apie neeilinio žavesio moterį ir kino aktorę Gražiną Baikštytę. Kai kam gali pasirodyti, kad žvaigždžių spindėjimai perdėm šalti ir nepaliečiami, bet jos gi kaip magnetas mus vilioja ir traukia savo nenuspėjamumu, magišku gymiu, lyg neįprasta, primityviai neliečiama egzistencija. Jeigu Vilniuje, Lietuvoje, kaip Los Andžele, Amerikoje, būtų išskirtinė kino žvaigždžių alėja su galimybe pažymėti iškilias personalijas – žavi kino aktorė Gražina Baikštytė, be jokios abejonės, turėtų savo kūrybinio meno įspaudą – autografą.
