Susikalbėjimą laikau stebuklu

MATAS BYTAUTAS

Mano vardas Matas Esejėnas, bet aš nesu Matas, tai tik terminas, kuriuo buvau pavadintas. Aš tapatinu save su šiuo terminu, bet nesu jis. Žmona mane kartais kitaip pavadina ir tuomet aš save tapatinu su tuo kitu pavadinimu, bet irgi nesu jis. Gyvenime esu sutikęs kelis šimtus žmonių, visi jie pagal savo prizmę mane vertino: vieniems aš – draugas, kitiems – pasitikėjimo nevertas žmogus, o tretiems – tik bendradarbis ar kaimynas (o gal ir bendradarbis, ir kaimynas). Visi šie žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi savo Mato Esejėno įsivaizdavimą ir tie Matai skirsis vienas nuo kito. O aš apie save mąstau dar kitaip ir kai kitas žmogus, pvz., Loreta, kurios galvoje Matas Esejėnas – tai tik žmogus pagyrūnas (o aš savęs tokiu nelaikau, laikau save nuolankesniu), sako: „Matai, tu tik giriesi ir giriesi“, aš puolu akių draskyti, nes mano Matas nėra tas, kuris tik giriasi. Aš noriu, kad ir kiti apie mane galvotų taip, kaip aš apie save galvoju. Taigi kiek pažįstu žmonių, tiek yra ir Matų Esejėnų, kurie daugiau mažiau vienas nuo kito skiriasi. Tačiau tikrojo Mato nėra, yra tik žodis Matas, kuriuo esu vadinamas aš (kiti dar filosofu vadina, bet tai jau jų asmeniniai Mato Esejėno įsivaizdavimai). Rezultatas toks: tikrojo Mato Esejėno nėra ir kartu yra keli šimtai Matų Esejėnų tame pačiame objekte, t. y. manyje. Taigi, kai sutiksiu žmogų, vienu metu susitiks du Matai Esejėnai, t. y. Matas Esejėnas, kaip aš jį suvokiu, ir Matas Esejėnas, kaip jį suvokia mano sutiktas žmogus. Tas žmogus mane laikys ne tuo, kuo aš save laikau, o tuo, kaip jis mane įsivaizduoja. Kalbėdamas su manimi, jis iš tikrųjų kreipsis ne į mane, o į susikurtą mano interpretaciją. O aš visa tai, ką jis kalba apie mane, taikysiu savo įsivaizdavimui. Tad kalbėsime apie tą patį Matą ir tą patį Matą abu suvoksime kitaip. Štai kodėl pykstuosi su Loreta. Tai suvokus tampa aišku, kad asmeniškumai ne tik neegzistuoja, bet ir yra neįmanomi. Mes niekada nesikreipiame į kitą asmenį kaip į tokį, kokiu jis save laiko, visada kreipiamės į savo susikurtą kito asmens interpretaciją. Iš čia ir visi vaidai, nesusipratimai ir nesusikalbėjimai. Ir čia kalbėjau tik apie du žmones. O jei jų būna dešimt? Kur susitinka dešimt daugiau mažiau skirtingų interpretacijų apie kiekvieną iš tų dešimties. Susikalbėjimą pradedu laikyti stebuklu.

Komentarai / 1

  1. monilija.

    Taigi gyvenime visgi dar yra stebuklų: susikalbėjimas, meilė, nuolankumas….. Tikiu, kad dar yra….

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.