●
Artūras Tereškinas – sociologas, rašytojas, kultūros kritikas, viena ryškiausių figūrų Lietuvoje, mąstančių apie kūniškumą, seksualumą, emocijas ir socialinį pažeidžiamumą. Ten, kur poezija dažniausiai renkasi tylą, metaforą ir lyriškumą, Tereškinas imasi atvirai kalbėti apie queer vyrų kūnus, seksualinius geismus, senėjimą, ligą ir vienatvę. Atviri ir erotiškai nefiltruoti eilėraščiai kuria Lietuvos queer poetinį archyvą, kokio dar neturėjome: Europos miestų gatvės, Vilniaus Šopeno, Šv. Stepono ir Kalvarijų gatvių butai, Palangos paplūdimiai tampa intymios queer vyrų istorijos žemėlapiu. Tai poezija, kuri nesitaiksto su literatūrinėmis ir socialinėmis normomis, griauna kultūrinį kuklumą, įrašo queer erotinio geismo patirtis į lietuvių literatūros lauką ir kartu prisideda apie pasaulinės queer erotinės poezijos kanono.
Čia spausdinami eilėraščiai iš būsimos Artūro Tereškino knygos „Lipnūs kūnai“. Rinkinį gegužės pabaigoje išleis leidykla „Kitos knygos“.
Šv. Stepono gatvė
tavo bute Šv. Stepono gatvėje
gulėjome ant čiužinio
tiesiai ant žemės
pirmą kartą parsivežiau
poppers
moksliškai kalbant
alkilo nitritų
kvapai buteliukuose
pauostyk sekso metu
rodės, kad išeisi iš proto
pirmą kartą uostydamas
tik neapsilaistyk
skystis aitrus, deginantis
įkvėpk jo į vieną šnervę
paskui į kitą
o tada dulkink mane
kol išseks jėgos
niekada negirdėjau
tavęs taip dejuojant
garsiai, lyg rėktum
o gal verktum
svaiginantis kvapas
svaiginantis seksas
o kaip gera
šaukei dejuodamas
duok man to popperso dar
negailėk
čiužinys braška per siūles
mes judame vis greičiau
abu atsiklaupę ant kelių
tavo bute Šv. Stepono gatvėje
●
Mano bute Šopeno gatvėje šalta
aukštos lubos, plastikiniai langai
prisiglaudę prie tavo lūpų
elektriniai radiatoriai urzgia iš sielvarto
kad vis dar šalta
Kai bučiuoji mane
mėginu įsivaizduoti, kas yra meilė
ar ji panaši į deginantį radiatorių
jo metalinę aistrą
nors vis dar šąla delnai
Po trečios sunkaus raudono vyno taurės
mums šiek tiek šilčiau
gulim nuogi ant senos ištiesiamos sofos
tamsiai mėlynų paklodžių
tavo kūno plaukai šildo mane
Tau patinka būti grubiam
švelniai daužyti man sėdmenis
tavo rankos šiurkščios
nuo darbo tėvų sode
subraižo mane lyg nuogo klevo šakos
už lango
Kai įkaistame kaip elektrinis radiatorius
šūkaudami nešvankybes
aš angliškai, tu lietuviškai
vis tiek nežinau, ar tai meilė
ar tik nekasdienis seksas
kurio vis dar ilgiuosi kaip vasaros Helsinkyje
Daivos Kairevičiūtės nuotrauka
●
lapkritį šviesos nedaug
ji dažnai meluoja
kaip ir vyrai, kuriuos sutinki savo lovoje
vienkartiniam nuotykiui
šypsenai, seksualiam apsikabinimui
ar dar kitiems veiksmams
jų nedaug kaip nedaug šviesos lapkritį
mėgini įsiminti jų veidus, rankas, kojas
kai kuriuos sėdmenis ar net penius
kai šviesos nedaug
jie kartojasi prieblandoje
kai lieti save ir vyrus, kurių kūnai nusitrina tamsoje
kaip tavo randai ant kaktos ir skruostų
lapkritį visko nedaug
mano bute vėsu, paskutinis aukštas
kiauras stogas ir seni langai
todėl kiekvienas vyro kūnas –
kaip gyvas šildytuvas
trini į jį rankas pėdas pilvą
ir kitus organus
laukdamas šiltesnio gruodžio
●
Viešbutyje daug laiko
raudonos šviesos vestibiulyje
terasa panaši į didžiulį butą
Madrido karštis liepą
paskambink man, vadink mane
negražiais vardais
kokie tik ateina į galvą
Pro langą matosi palmės
nemiga panaši į ryškią
raudoną šviesą
trečia naktis tarsi gatvės
triukšmas, aukšti vyrų balsai
paskambink man, vadink mane
negražiais vardais
Filmai, kuriuos žiūriu netflikse
užmigdo mane
pagaliau pamirštu raudoną spalvą
prašau viešbučio darbuotojos
kad išjungtų raudonas lempas
galite išjungti ir mane
juk aš problema
Negaišk laiko
nors viešbutyje jo daug
neskambink man
nevadink manęs juokingais vardais
nesikeik, nesiųsk man nuogų nuotraukų
Madride karšta
trys naktys viešbutyje
niekas neskambina
prakaituoju raudoną šviesą
žiūrėdamas į tamsėjančias palmes
Niekad
Nežinau tavo vardo
net geidulio, kurį jaučiu, negaliu pavadinti
ar jis išgyventų, jei pasakyčiau
noriu kandžioti tave, noriu skverbtis į tave
noriu dejuoti ir verkti
ar bučiniai išgyventų, jei juos vadinčiau
neteisingais vardais
bučinys kaip tabletė nuo nerimo
bučinys kaip gelbėjimosi ratas
tamsiame šaltame vandenyne
kai nesimato nei kranto, nei tavęs
nežinau tavo vardo
ar tu išgyventum, jei pavadinčiau tave radikaliai neteisingu
pertekliškai nepatogiu, prieštaringu
kaip tavo nuogas beplaukis kūnas
kaip prakaito kvapas ir skonis
kaip didelės rankos ir šiurkštūs delnai
ar išgyvenčiau, jei pamirštum atsisveikinti
po malonumo, kurį sunku pavadinti
jei nežinodamas mano vardo
pasakytum sudie, mano balandi
mano balandžio meile
nesusitiksim daugiau šitą mėnesį
bet tai nereiškia, kad niekad
●
Kai jautiesi pavargęs jau dvidešimt metų
kai nežinai, kur padėti galvą
viskas, ką pasakei, jau pavargo
net tada, kai gimei
jau buvai panašus į rausvą nuovargį
visada, kai juokiesi, tampi nematomas
dar labiau, kai verki
Ką reiškia kvėpuoti nuovargiu
pasakoti apie nuovargį nepažįstamiesiems
prekybos centruose perkant naujus telefonus
ir ieškant lengviausio telefono numerio
kai atsigręži atgal
matai, kaip dvidešimt metų pavargo
nors atrodo, kad visą laiką tingėjai
mylėti, keltis, eiti, kalbėti
tingėjai rašyti ir dainuoti
Kai jautiesi pavargęs jau dvidešimt metų
tarsi viskas būtų sugriauta ir sulaužyta
tarsi žinotum, kas buvo ir bus
sudėjęs rankas, padėjęs galvą
sau ant kelių
●
Nemėgstu degintis, todėl mano kūną uždengia
baltos dėmės, tamsios tatuiruotės ir daug nereikalingų
kilogramų
ten viduje gyvena lieknas asmuo
kurį vienam kartui sutikti vyrai vadindavo
pretty baby sweet baby
šniodami baltas linijas nuo stiklinio stalo
svajodami apie naujas orgijas
įsivaizduodami šviežius kūnus
nebijančius saulės įdegio ir malonumo
visada maniau, kad vasara skamba
kaip pistoleto šūvis, kaip atidaroma kokakola
kaip praverta burna, apžiojanti sunkiai
ištariamą žodį abrakadabra, kaip kandeliabrai
apdulkėję ir kabantys pavojingai žemai
mano išblyškęs kūnas, žili plaukai
pajuodę paakiai, kurių nepaslepia makiažas
tamsūs akiniai geriausia gynyba
nuo žvilgsnių, kada tik šešėliai susikalba su manimi
gyventi juose, tarsi maudytis šaltoje jūroje
ar vyrų nosys, aplipusios baltais milteliais
užuodžia mano kvapą, mano kūno dėmes
dezodorantą, kvepalus, juos keičiu kasdien
ar jų nosys gali atspėti, kada galėsiu prisidengti
naujais vardais ir pavardėmis, kad manęs neatpažintų
draugai ir pažįstami, kad mane pamirštų
vienkartiniai erotiniai nuotykiai su švelniais žodžiais
pretty baby sweet baby
