Kaip kalbinami Katinai

The Ad-dressing of Cats paimtas iš žymiojo amerikiečių ir britų poeto, nobelininko Thomo Stearnso Elioto (1888–1965) anglakalbės vaikų literatūros klasikos eilėraščių rinkinio „Seno Oposumo knyga apie praktiškas Kates“ (Old Possum’s Book of Practical Cats, 1939). Kaip Eliotui įprasta, už vaikiško eilėraščio fasado slypi gana sudėtinga ironijos, parodijų ir užuominų architektūra, kurioje, pasitelkęs vaizduotę, atpažįsti ir Robertą Frostą (plg. šio Quandary), ir Edmond’ą Rostand’ą („Sirano de Beržerako“ smuklininkas Ragno, skolon ar dykai dėl pripažinimo primaitinantis badaujančius poetus), ir Aleksandrą Puškiną („Eugenijuje Onegine“ probėgšmais apdainavusį Štrasburgo pyragą), ir Vladimirą Nabokovą (smulkiai išaiškinusį tą apdainavimą išsamiuose komentaruose), ir gal net Jamesą Joyce’ą (nors katinas vardu Džeimsas, su kuriuo sena pažintis dar nesuteikia teisės vadinti jį vardu, gali reprezentuoti ir ką nors kitą). Beje, Oposumas ne šiaip sau: šią pravardę (Possum) už žaismingus ir šmaikščius krikštavaikiams rašytus eilėraštukus Eliotui prilipino jo bičiulis kolega Ezra Poundas.

 

 

Kaip kalbinami Katinai

 

Tu daug skaitei apie Kates,

Tas mokslas neapvils tavęs.

Jų būdą puikiai supranti,

Tau aiškint neturės kiti.

Jau mes patyrėme kartu,

Kad Katinai – kaip aš ir tu,

Kaip daugelis žmonių dorų

Skirtingų skonių, pažiūrų:

Yra ligotų ir sveikų,

Kvailų, protingų ir paikų,

Yra švelnių ir ne perdėm –

Visi aprašomi eilėm.

Darybą katvardžių valdai,

Tau aiškūs Katinų darbai,

Jų polinkiai ir aplinka.

Bet:

Ką jiems pasakysi, ką?

 

Tau atmintį pramankštinu:

Kuo skirias Katės nuo Šunų?

 

Šuo veržiasi į mušeikas,

Dažnai palos, rečiau įkąs.

O vis dėlto bet kas žinos:

Šuo būna sielos paprastos.

Išskyrus, aišku, Pekinus –

Šunis nesusipratimus.

Dažniausiai miesto Šuo lakus,

Kaip cirke krečiantis triukus,

Atlapaširdis, įkyrus –

Ir kartais ne visai orus.

Jam tapsi bičiuliu geru

Vos pakutenęs po smakru.

Paglostyk, leteną paspausk –

Laižysis, vizgins ir tarnaus.

Jam dėmesio nebus per daug –

Atbėgs, vos švilptelk ar pašauk.

 

Kartoju, nors jau pats žinai:

Visai kitokie Katinai.

 

Taisyklė elgesio saugaus:

Tylėk, kol Katinas paklaus.

Bet aš su tuo nesutinku.

Juos verta kalbint, nors sunku.

Atmink bendraudamas su jais:

Familiarumo neatleis.

Lenkiesi, skrybėlę keli,

Kreipies „O Katine!“ į jį.

Tik jeigu pas mane ateis

Tas, kur gyvena gretimais,

Aš jam tiesiog: „Laba diena!“ –

Nes mūsų pažintis sena.

Girdėjau, Džeimsas jis vardu,

Bet aš dar nesakau jam „tu“.

Kol Katinas tau malonės

Suteikt draugystę iš širdies,

Įrodyk jam, kad jį gerbi.

Tam grietinėlė tiks riebi.

Vaišink jį ikrais ar ragu,

Ar štrasburgiečių pyragu,

Ar lašiša, ar kurapka –

Patiek jam mėgstamo kažką.

(Aš Katiną pažįstu vieną,

Kuris teėda tik triušieną,

O baigęs laižosi nagus,

Mat padažas ant jų gardus.)

Nes Katinui juk normalu

Sulaukti pagarbos ženklų.

Ilgai bendraujant šiuo būdu

Jis leis vadint save vardu.

 

Tad, šiaip ar taip, dabar žinai,

Kaip kalbinami Katinai.

 

Vertė Andrius Krivas