Ieškoma būdų, kaip skatinti fizinius asmenis prisidėti prie kultūros finansavimo

 

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Pociūtė (kairėje) ir Ieva Mikutavičiūtė. Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Pociūtė (kairėje) ir Ieva Mikutavičiūtė. Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Giedrė Pociūtė ir Ieva Mikutavičiūtė Kultūros ministerijoje įgyvendino projektą „Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo“. Vasario 29 d. buvo surengta apskritojo stalo diskusija, skirta užsienio šalių gerosioms praktikoms aptarti. Savo patirtimi taip pat pasidalijo Sankt Galeno universiteto Šveicarijoje profesorė Giedrė Lideikytė Huber. Programos dalyvės pristatė mokestinius mechanizmus, skirtus fizinių asmenų paramai skatinti bei įvertinti, kurie galėtų būti aktualūs Lietuvai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimų duomenimis, esame viena iš 4 Europos valstybių, netaikančių mokestinių paskatų fizinių asmenų teikiamai paramai.

Didžiojoje daugumoje Europos šalių taikomi mokestiniai paskatų mechanizmai fizinių asmenų teikiamai paramai. Viena labiausiai paplitusių mokestinių priemonių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Tokį skatinimo modelį yra pasirinkusi Estija, kuri leidžia savo gyventojams iš apmokestinamų pajamų atskaičiuoti suteiktą paramą ir taip susimažinti pajamų mokestį. Nuoseklios Estijos mokestinės politikos filantropijos atžvilgiu rezultatas – kasmet vis augantys dosnumo rodikliai.

Jungtinė Karalystė taiko Europoje unikalų paramos skatinimo mechanizmą, veikiantį lygiaverčio finansavimo (angl. match-funding) principu. Pagal šį modelį gyventojų paaukotos lėšos yra proporcingai didinamos biudžeto lėšomis, taigi rėmėjai motyvuojami ne tiesiogine finansine grąža, o žinojimu, kad jų pasirinktai organizacijai suteikta parama bus padidinta valstybės lėšomis.

Dar vienas konkrečiai į kultūrą orientuotas pavyzdys – Italijoje nuo 2014 m. veikiantis „Art Bonus“ mokesčių kreditas, dėl kurio tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali pasinaudoti galimybe susigrąžinti tam tikrą dalį sumos, paaukotos valstybei priklausantiems kultūriniams objektams: jiems restauruoti, išsaugoti ar palaikyti. Dėl jau dešimtmetį veikiančios mokestinės lengvatos paramos kultūrai sumos viršijo net 500 mln. eurų.

Diskusijoje taip pat aptartas fizinių asmenų paramai taikomų mokestinių lengvatų poreikis, lygiaverčio finansavimo taikymo galimybės skirstant biudžetinį finansavimą, fizinių asmenų paramos duomenų trūkumas, GPM dalies paskirstymo sistemos neefektyvumas ir galimi sprendimai, valstybės indėlis ir panašūs klausimai. Išklausytos apskritojo stalo diskusijos dalyvių nuomonės, pasiūlymai ir lūkesčiai. G. Pociūtė ir I. Mikutavičiūtė pabrėžė, kad vienas esminių šios temos punktų yra nelygiavertis teisinis fizinių ir juridinių asmenų teikiamos paramos reguliavimas, nes tą darantiems juridiniams asmenims taikoma pelno mokesčio lengvata, o fiziniai asmenys negauna jokių lengvatų.

Programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių pranešimas buvo pristatytas ir Mecenavimo tarybai.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.