-gk-

Parodos ir šokis

Vilniaus fotografijos galerijos nuotrauka

Vilniaus fotografijos galerijos nuotrauka

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „Pašnekesiai su Vincu Firinausku“. Iš tarpukario fotografo Firinausko nuotraukų montuojami autonomiški siužetai – pvz., vaikštyklės, virstančios kalba, imituotame bokšte įkalintas vaikas. Drovius vaikus į mūšį vedanti Jeanne d’Arc, vyro netekusi našlė, vietoj jo į parankę įsikibusi kariškam paltui. Daro įspūdį ir šiandienos karo kontekste, kartojasi šimtmečio ciklas.

 

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Istorijų namuose atidaryta Antano Ingelevičiaus fotografijų ekspozicija „Kūrėjas ir miestas“. Miesto (tarpukario Kauno su medinėmis lūšnelėmis) joje daug, bet miestas – ne vien topografija; miesto gali pasitaikyti ir kaime. Pvz., Pažaislyje meldžiasi trys jaunos ponios – matyt, pakylėjimas, dauguma valstiečių baltomis skarelėmis klūpo, o trijulė, išsiskirianti apdarais, stovi. Į kamerą atsisukusi žvelgia įdegusi valstiečių mergaitė – irgi balta skarele, smalsi. Žmonių akys Ingelevičiaus fotografijoje – nuo scenos stebima spektaklio publika „Vilkolakio“ teatre; tarp žiūrovų sėdi pats Vydūnas. Kokie išraiškingi veidai – šiandien teatras jau kažin ar sukelia tokių nesuvaržytų emocijų. Greta ekspozicijos – itin tinkanti „Bionics“ (Kaune kuriančių menininkių Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers duetas) garso ir vaizdo instaliacija, virtualus fotoobjektyvą primenantis tunelis, į kurį rizikuotum įžengti kaip 3D filme.

 

 

Vaikų ir jaunimo dailės galerijos nuotrauka

Vaikų ir jaunimo dailės galerijos nuotrauka

Vaikų ir jaunimo dailės galerijoje – retrospektyvinė Jūratės Stauskaitės paroda. Moters-paukštės motyvas, atsiradęs daugmaž 1980 m. ir vis pasikartojantis ligi šių dienų. Literatūroje primena Sigito Gedos paukščiažmogio idėją; visame kultūros lauke būtų ir daugiau atitikmenų. Skirtingos to įvaizdžio transformacijos – paukščiai ir bažnyčios ankstyvojoje grafikoje, akvarelėjanti paukštė po 1990 m., destruktyvūs, chaotiški, išsibarstę paukščio motyvai – piešinių instaliacijoje po šių metų vasario 24-osios. Rojaus paukščiai, kelių štrichų gulbės, gandrai – neretai susiję su šokiu, veržimusi, laisvumu.

 

 

Naujojo Baltijos šokio nuotrauka

Naujojo Baltijos šokio nuotrauka

Mačiau tik vieną „Naujojo Baltijos šokio“ spektaklį – „Dog Rising“ (rež. Clara Furey, Kanada). Konceptualu, Lietuvoje kol kas tokio avangardizmo neturime. Kita vertus, tik konceptus ir belieka vartoti atominio karo akivaizdoje – kiek daug beprasmių judesių atliekame per gyvenimą! Spektaklis ir susideda iš kone beprasmės, baleto lėlę Kopeliją primenančios mechanikos – tik ji paverčiama spalvomis, rasėmis, kūnu kaip stebuklinga visokias negandas atlaikančia tvirtove. Įstabus atlikėjų ritmas – jie veikia kaip laikrodžiai.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.