Eilės

 

tuščių butelių draugija

tuščių butelių barškėjimas,
slepiamų spintelėje, tarp drabužių
– kur slėpdavai butelius? – klausė Marius
aš taip noriu
to medalėlio –
mėnesio –
mėnesienos
trisdešimt dienų
kai nebegeri
visi susirinkusieji ploja
aliuminis
už platiną
brangesnis

 

pabaigos jausmas

pirmą kartą man buvo
ketveri
važiavom į Kauną
sniegas, tamsa, pigi šarvojimo salė
ant sniego pabarstyta
eglišakių
man tada paaiškino
kad eglišakiai žymi mirtį

dabar užuodžiu eglišakius
troleibuse
galvodama apie tave
lapkritį visada skiriamės
paleidžiam Šiaurės paukščius
skristi į Pietus

guodžiu save metų laikais,
kartojimusi, saulėgrįža

lesinu savo pabaigos jausmą
kad būtų sotus, kad nekirstų
nekapotų manęs aštriu snapu
bandau su juo susidraugauti
išmokyti žodžių

pabaigos jausmas
pabaigos jausmas
pabaigos jausmas
kartoja savo vardą

 

Gerosios Vilties 3

Vilniaus elektrinės kaminai
link Gariūnų
kai savaitę negali išeiti
nevalingai vis žiūri pro langą
kaminai lyg iš Tvin Pykso
kitoj jausmų rato pusėj sėdintis kompulsyvus
lošėjas, priklausomas nuo alkoholio
ir narkotikų Aurimas
nuo kurio negaliu atitraukti akių

dūmai į vakarus
dūmai į rytus
dūmai į dangų

vienodai sureguliuoti laikrodžiai
„tavo geriausias draugas yra tavo
priešas“
kai negaliu užmigti, stebiu raudonas
kaminų lemputes
ir dūmus, jų formas, spalvas,
judėjimą
kas mes būsim, kai išeisim?
kur eisim?

 

 

psichologinės konsultacijos

konsultacijos pabaigoje mane ima
panika
noriu dar ką nors pasakyti, ką nors išgirsti, išsinešti
nenoriu išeiti, įsikibčiau į sofos kraštą, stalo
ant kurio padėtos vienkartinės nosinaitės, briaunas
durų rankeną
kaip šešiametis sūnėnas įsikimba į mane
kai užverčiu knygą ir sakau, kad šįvakar jau užteks skaityti

psichoterapeutė mąsto, ką dar man pasakyti
dėkoja, kad lankau, kaip retai kas
beveik niekad nepraleidžiu konsultacijų
norėčiau lankyti kitokias konsultacijas, tarkim, verslo
o ne tas, kur ant stalo vienkartinės nosinaitės

norėčiau rašyti apie rimtesnius dalykus
apie karą, kaip ukrainiečiai,
Paryžiaus katedros gaisrą, Šri Lankos tragediją

atkuntu skaitydama apie nelaimes pasaulyje
bet įvykiai vyksta mano galvoje

kovą nusižudė Saulius, vakar Gerda pasakojo
kad galvoja apie savižudybę
o aš gyva

– na, aš gyva, gyvenu, tai iki kitos savaitės, –
sakau psichoterapeutei atsisveikindama ir einu
iš kabineto, koja į kažką įsipainioja, iškrito
šalikas, psichoterapeutė jį pakelia, paduoda

– iki, – sako

 

kino pavasaris

žiūrėjau filmą apie Irako karą
galvojau apie tave
ir dabar užmerkus
akis
bandant užmigti
šiitai prieš sunitus pliekiasi
vienas Laisvosios armijos karys
išeina iš griuvėsių iškeltom rankom
sako: „Mes broliai, kodėl vieni kitus žudom?“
likti su tavimi
paleisti tave
mes broliai, kodėl vieni kitus žudom?

 

pirmieji negėrimo metai

dar liko 12 dienų
įsivaizduoju, kaip atsiimsiu
medalį, metų kitoks nei mėnesio
aukso spalvos
pamenu, kaip mama
kontrabanda pranešė mano knygą
į Minesotą

brokuotą, trūko puslapių

norėjau ją padovanoti Aurimui
prieš jam išeinant

užrašiau, kad mums abiem trūksta
puslapių
kur tu dabar, Aurimai?

Minesotoje neleido turėti knygų
išdavė kiekvienam po penkias
(reikėjo pasirašyti)
nudrengtas, klasikinę
AA literatūrą
28 dienos indoktrinacijos
priežastis piktintis
dabar juokinga
geriausia, kas man galėjo nutikti
„They tried to make me go to rehab
I said no, no, no“

 

džinsai

sėdžiu, žiūriu į savo džinsus
ir man gėda
paslapčia apžiūrinėju kitų šalia sėdinčių merginų
džinsus
ant vienos merginos šlaunies dėmelė
man gėda mažiau

o gėda, nes apsmukę
nusitrynę, nes ta dalis
aplink pilvą
vis pučiasi, apvalėja
ir ne todėl, kad laukčiausi

tada galėčiau negėdingai glostyti pilvą
šypsotis, švytėti, kalbėti apie svarbiausią
moters išsipildymą
ir iš tikrųjų čia net ne džinsai
o tik džinsų imitacija už dešimt eurų
iš prekybos centro
aš nesuprantu, ką reiškia šitie dydžiai
čia per daug skaičių ir raidžių
kaip galima apsipirkinėjimą minėti kaip mėgstamą
laisvalaikio užsiėmimą
užsienio kalbų vadovėliuose

ir kodėl kartais man tinka 33
o kartais 42-as, o kartais visi sukabinti dydžiai per maži

VISI PER MAŽI!
aš storiausia pasaulyje
rūbų parduotuvėse jaučiuosi
lyg vagilė
tuoj mane atpažins ir išmes

sukasi galva

aš buvau labai liekna
mano mama buvo labai liekna
sustambėjo, kai pradėjo vartoti antidepresantus

ir tėvas rado dar vieną priežastį kelti balsą
ir savo mėgstamą žalvarinę taurelę
jei tik rasčiau tokius džinsus
kurie sugertų visas dėmes
kurie nesmuktų
kuriuose pranyktų mano pilvo rievės
tėvo taurelė ir visos mamos tabletės
džinsus, kurie patrynus išpildytų norus
džinsus, nuo kurių stotų taika pasaulyje
džinsus – vaistus nuo vėžio
džinsus pamaitinsiančius skurstančius
džinsus į kitą pasaulį