STANISŁAW JERZY LEC

Iš epigramų

 

STANISŁAW JERZY LEC 

(1909–1966)

Žydų kilmės lenkų poetas, satyrikas, aforizmų meistras.

 

Savi marškiniai arčiau kūno

 

Šią seną patarlę pratęsčiau taip verčiau:

„Kai nėra marškinių, kūnas kūnui arčiau.“

 

 

Ilgiausiai

 

Ilgiausiai miega elitas,

Nes jam vėliausiai švinta rytas.

 

 

Saugiausias – dugno vidurys.

Žemiau nėr kur nukrist.

 

 

Apie ištikimuosius

 

Girias tas ar kitas, kad visur jis Kristų lydi.

Kamgi? Kad sutikęs Jį, sušuktų: „Ak, tu žyde!“

 

 

Apie mormonų daugpatystę

 

Koks hormonas,

toks mormonas.

 

 

Atkaklumas

 

Žmogui gimti patinka,

Nors gyventi – žalinga.

 

 

Iš kainoraščio

 

Žodžio kaina pašoka,

Kai tylėt apsimoka.

 

 

Atsargioji epigrama

 

Žiebk tam velniui!

Bet tik švelniai.

 

 

Viską

 

Viską apima gamtos meniu:

Nuo Kūrėjo iki kūrinių.

 

 

Aksioma

 

Visatą kuriant, visados

Pradėti reikia nuo datos.

 

 

Apie mintį

 

Geriausiai išlaikysi mintį,

Jei liausies žodžiais ją dabinti.

 

 

– Tai jūs miręs ar jūs gyvas?

– Nežinau, aš laukiu direktyvos.

 

 

Apie tikslingumą

 

Verpias, verpias gyvenimo siūlas –

Ir štai įkapių drobulė gulas.

 

 

Perniek

 

Ir intencija perniek,

Jei potencijos nė kiek.

 

 

Pokalbiai apie literatūrą

 

Girdėjau, kaip dvi ponios eidamos kalbėjos:

 – Ak, Dieve, kokią turi Vakarai kultūrą!

Girdėjai, ką parašė naujo Hemingwayus?

Ir kas galėjo pagalvot: „Senius į jūrą!“

 

 

Posakis

 

Mūsų tautai šį posakį taiko:

„Gudrus tartum lenkas po laiko.“

Jau ateit turėjo genijų era.

O kaipgi iš tikrųjų čia yra?

 

 

Kiek daug

 

Kiek daug mačiau tokių aš Prometėjų:

Nors kūnas laisvas, siela prikalta drebėjo.

 

 

Likimo lepūnėliai

 

Nykštukai – laimės sūnūs:

Jiems nebaisus perkūnas.

 

 

Paguoda

 

Ir pabaisoms, keliančioms baimę,

Parodontozė ateina savaime.

 

 

Apie priemones

 

Gudrūs plaukė pasroviui.

Gudriausi ėjo sausi pavėjui.

 

 

Kartų kaita

 

Tėvai: Termopilai!

Sūnūs: Už kiek? (tyliai)

 

 

Apie polėkį

 

Polėkis žmonių karštų

Šaldo įkarštį kitų.

 

 

Apie vieną ginčą

 

Sako vienas apie kitą: „Bjaurybė!“

Tai kur čia nuomonių skirtybė?

 

 

Apie ydų pritaikymą

 

Yda ne kiekviena

Kas dieną leistina.

 

 

Iš padėties be išeities

Ir kompasas išeiti nepadės.

 

 

„Didžiulį poveikį jis darė savo kartai.“

Ją spaudė – aš geriau patikslinčiau iš karto.

 

 

Žmonėms yra skirtingi talentai duoti:

Vieni eiliuoti gabūs, o įskųst – kiti.

O kas abiem šiais talentais apdovanotas,

Tas rašo skundus, kuo dailiausiai surimuotus.

 

 

Ėjo gauja, rėksminga kaip reta,

„Per aspera ad astra“ nešė plakatą.

Aš jos paklausiau: „Ar suprantat šį šūkį?“

„Kad ne, – atsakė, – tik norim duot į snukį.“

 

Vertė Arijus Lugalis

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.