IEVA GRAŽYTĖ

Eilės

 

Alfabetas

 

Kalba turėjo gauti

Nobelio taikos premiją

Kiek karingų

Nesusipratimų

Buvo išvengta

Primityviai stebuklingu būdu –

Susikalbėjus

 

 

 

Malūnų g.

 

Dienomis kranams

Pakabinus Vilnių

Virš žemės

 

 

 

Lietuvių poezija

It koks retai

Šluostomas paviršius

Ar nevėdinamas

Literatūros prieangis

 

 

 

Raštininkai

 

Poetai

Ir kaligrafai –

Nemiršta.

Vieną dieną

Jie tiesiog nurašo

Save.

 

 

 

Platformos

 

Perneškime traukinių stotį

Į Fabijoniškes

Ir tegul vagonai rieda

Monolitų bėgiais

 

 

 

Aisčiai

 

Kaip neramu

Tavo ramybėje

Mano žirgų

Kapinynuos

Mintims

Tupinčioms

 

 

 

Disneilendų karuselės

Puošia Europos senamiesčius

Čiabuviai priversti

Leistis linksmaisiais kontraforsais

 

 

 

Įsipareigojimai

 

Nedviprasmiškai

Susikibę už rankų

Žiedais į prasmę

Kabinasi

 

 

 

Daugžodžiauti

Yra meistrystė

Todėl

Baudžiami

Neatsakingai

Žodį dauginantys

 

 

 

Poromis

 

Kada nors prisirps vyšnios

Ir visi galėsim

Vaikščiot

Susikibę už rankų

Kekėmis

 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.