Poezijos vertimai
Hansas Magnusas Enzensbergeris (g. 1929) – vokiečių rašytojas, poetas, vertėjas, redaktorius, daugiau kaip dviejų dešimčių knygų autorius. Reikšmingiausia vokiečių literatūrine Georgo Büchnerio premija apdovanotas dar 1963 m., kai buvo išleidęs vos dvi poezijos knygas, iš kurių antroji – vaikiškų eilėraščių. Enzensbergerio eilėraščių versta į daugiau kaip 40 pasaulio kalbų (didesnė eilių publikacija lietuvių kalba – žurnale „Metai“, 2010, Nr. 1; vertė R. Kmita).
aklaraštis
perforuotos juostos plasta iš dangaus
elektroninis brailio sniegas
sninga iš visų debesų
krinta skaitmeniniai pranašai
užrištom akim
belšacaras apčiupinėja
raibuliuojančias sienas
rankomis graibo
vis tą pačią programą:
mene tekel
mene mene tekel
mene tekel
įrėžta:
neįskaitoma
nusimesk raištį
karaliau žmogau ir įskaityk
po aklųjų raštu
savo paties vardą
Šūdas
Nuolatos girdžiu apie jį kalbant,
lyg jis dėl visko būtų kaltas.
Tik pažvelkit, kaip romiai ir droviai
jis įsitaiso po mumis!
Kodėl gi teršiam
jo gerą vardą
ir duodam jį
JAV prezidentui,
kulkoms, karui
ir kapitalizmui?
Koks jis netvarus
ir kokie tvarūs dalykai,
kuriuos mes juo vadinam!
Jį, Minkštulį,
imam į burną
ir turim galvoj išnaudotojus.
Jis, kurį mes ištrėškėm,
dabar dar turi išreikšti
mūsų įniršį?
Ar nuo jo mums nepalengvėjo?
Minkštavalis
ir švelnios prigimties,
jis iš visų žmogaus kūrinių
yra, ko gero, taikiausias.
Ką gi jis mums padarė?
vakaro žinios
skerdynės dėl saujos ryžių,
aš girdžiu, kiekvienam kasdien
reik saujos ryžių: uraganinė ugnis
į varganas lūšnas, neaiškiai
girdžiu sėsdamas vakarienės.
ant glazūruotų čerpių
girdžiu šokant ryžių grūdelius,
sėsdamas vakarienės, saują ryžių,
ryžių grūdelius ant mano stogo:
aiškiai pirmasis kovo lietus.
Middle Class Blues*
mes negalim skųstis.
darbo santykiai sutvarkyti.
mes sotūs.
mes valgom.
auga žolė,
socialinis produktas.
piršto nagas.
praeitis.
gatvės tuščios.
galutinis balansas puikus.
sirenos tyli.
tai praeis.
mirusieji savo testamentus surašę.
liovėsi lietus.
karas dar nepaskelbtas.
nėra skubos.
mes valgom žolę.
mes pravalgom socialinį produktą.
mes graužiam nagus.
mes graužiam praeitį.
mes neturim ko slėpti.
mes neturim kur skubėti.
neturim ką pasakyti.
mes turim.
laikrodis prisuktas.
mes turim darbo.
lėkštės suplautos.
pro šalį važiuoja paskutinis autobusas.
jis tuščias.
mes negalim skųstis.
ko mes dar laukiam?
Mariaus Samavičiaus nuotrauka
Kioskas
Už artimiausio kampo
trys senyvos seserys
medinėj būdelėj.
Pasitikėdamos jos siūlo
žmogžudystę nuodus karą
maloniai klientūrai
kaip pusryčius.
Šiandien geri orai. Benamiai,
kremtantys šunų sausainius. Savininkai,
dūstantys vilose
po Tanagros skulptūrėlėm,
ir kiti gyvi padarai,
kurie saulei tekant
punktualiai dingsta bankuos,
keistuose kaip mamutas
su savo rievėtom iltim
ir vabzdys maldininkas.
Manęs jos netrikdo.
Aš irgi noriai perku
iš likimo deivių.
Vizitas
Kai pakėliau akis nuo tuščio lapo,
Tvylojo angelas kambary.
Paprastutis angelas,
Galbūt žemiausio rango.
– Jūs net įsivaizduot negalit, – tarė jis, –
Koks nebūtinas esat.
Vos vienas iš penkiolikos tūkstančių
Žydrumos atšešėlių, – tęsė jis, –
Ant pasaulio svarstyklių sveria
Daugiau nei visa, ką kuriat ar paliekat,
Jau nekalbant apie lauko špatą
Ir Didįjį Magelano Debesį.
Netgi dumblialaiškis, nors koks nepastebimas jis yra,
Paliktų tuštumą po savęs, o Jūs – ne.
Iš jo šviesių akių mačiau, kad jis laukė
Prieštaravimų, ilgų grumtynių.
Aš nejudėjau. Aš laukiau tylomis,
Kol jis pranyko.
Mįslė
Jūra, didesnė už jūrą,
o tu jos nematai.
Jūroje, kurioje plaukioji,
o tu jos nejauti.
Jūra, kuri ošia tavo krūtinėje,
o tu jos negirdi.
Jūra, kurioj maudaisi,
o tu net nesušlapsi.
Jūra, iš kurios geri,
o tu jos nepastebi.
Jūra, kurioj gyveni,
kol tavęs nepalaidos.
Astronomo sekmadieninis pamokslas
Kuomet kalbam apie mūsų varganą būtį –
badą, žūtį, žudynes ir taip toliau –
aš sutinku! Tikras beprotnamis!
Tačiau leiskite man kuo nuolankiausiai
atkreipti Jūsų dėmesį į tai,
kad apskritai ši planeta,
kurion mes nusileidom,
yra gan maloni vieta,
tiesiog rožynas,
jei lyginsim su Neptūnu
(minus du šimtai dvylika laipsnių Celsijaus,
vėjo greitis – iki tūkstančio km/val.
ir velniškai daug metano
atmosferoje).
Tiesiog, kad žinotumėt, jog kitur
yra gerokai nejaukiau. Amen.
Vertė Arijus Lugalis
* Vidurinės klasės bliuzas (angl.).
