Poezijos vertimai
Davidas Lehmanas (g. 1948) pristatomas kaip vienas žymiausių šiuolaikinės amerikiečių literatūros atstovų, už kūrybinę, leidybinę ir akademinę veiklą yra pelnęs įvairių apdovanojimų ir stipendijų. Įgijęs daktaro laipsnį Niujorko Kolumbijos universitete, dvejus metus stažavosi Kembridže, kurį laiką dirbo laisvai samdomu žurnalistu. Žinomas kaip nuo 1988 m. leidžiamos serijos The Best American Poetry vyr. redaktorius, antologijų Great American Prose Poems: From Poe to the Present (2003), The Oxford Book of American Poetry (2006), The Best American Erotic Poems (2008) ir kt. literatūros leidinių sudarytojas ir redaktorius.
Gyvena Niujorke, dėsto kūrybinį rašymą ir literatūrą privačiame The New School universitete.
Kai moteris myli vyrą
Kai ji sako „Margarita“, galvoje turi daikirį.
Kai sako donkichotiškas, galvoje turi nenuspėjamą.
Ir kai taria: „Aš daugiau su tavimi nekalbėsiu“,
galvoje turi: „Stipriai apglėbk mane,
kai nuliūdusi stoviu prie lango.“
Jis turėtų tai žinoti.
Kai vyras myli moterį, jis būna Niujorke, o ji
Virdžinijoj,
arba jis būna Bostone – rašo, ji Niujorke – skaito,
arba ji dėvi megztinį ir akinius nuo saulės Balboa parke, o jis
grėbia lapus Itakoje,
arba jis važiuoja į Ist Hamptoną, o ji stovi
nuliūdusi
prie lango ir žvelgia į įlanką,
kur vyksta regata ir plaikstosi spalvotos burės,
kol jis įstrigęs Long Ailando greitkely.
Kai moteris myli vyrą, yra dešimt minučių po pirmos,
ji miega, jis žiūri beisbolą ir kremta riestainius
užsigerdamas limonadu,
ir po dviejų valandų jis nusvirduliuoja į lovą,
kur ji vis dar miega ir yra labai šiltà.
Kai ji sako rytoj, galvoje turi per tris ar keturias savaites.
Kai sako: „Čia mes apie mane dabar kalbam“,
jis nustoja kalbėti. Jos geriausia draugė užeina ir klausia:
„Ar kas numirė?“
Kai moteris myli vyrą, jie nusidangina
paplaukioti nuogi upelyje
nuostabią liepos dieną,
krioklys alma lyg juokas,
kai vanduo plūsta glotniomis uolomis,
ir nėra nieko svetimo visatoje.
Prinokę obuoliai krenta aplink.
Ką kita jiems daryti, jei ne valgyti?
Kai jis sako: „Mes gyvename pereinamuoju laikotarpiu“,
„Labai originali mintis“, – ji atkerta,
jam sausa kaip nuo gurkšnojamo martinio.
Jie nepaliaudami kovoja,
Taip smagiau,
Ar aš tau ką nors skolingas?
Pradėkime nuo atsiprašymo,
Gerai, atsiprašau, pimpagalvi.
Ženklas mums praneša: „Juokitės.“
Tai nebylusis kinas.
„Buvau pamylėta be bučinio, – ji sako, –
Ir dėl to tu gali manim pasikliauti“,
o tai angliška tartimi nuskamba puikiai.
Per vienus metus jie skyrėsi septynis ir grasino tai padaryti
dar devynis kartus.
Kai moteris myli vyrą, ji nori, kad jis pasitiktų ją
su džipu užsienio oro uoste.
Kai vyras myli moterį, jis būna ten. Nesiskundžia,
kad
ji vėluoja dvi valandas
ir kad nieko nėra šaldytuve.
Kai moteris myli vyrą, ji nori pažaboti miegą.
Ji kaip vaikas, verkiantis
temstant, nenorintis, kad diena pasibaigtų.
Kai vyras myli moterį, jis stebi ją miegančią, galvoja:
kaip vidurnaktis priklauso mėnuliui, taip miegas yra mylimosios.
Tūkstančiai jonvabalių mirkčioja jam.
Varlės kvarksi kaip styginių sekcija
prasigrojant orkestrui.
Žvaigždės svyra žemyn lyg vynuogių formos auskarai.
Amnezija
Tomui Dishui*
Nei aktoriai, nei žiūrovai nežinojo, kas
bus toliau.
Būtent tuomet ir turėjo įvykti žmogžudystė.
Automobilis sustojo ir vairuotojas tarė „šok vidun“.
„Vilkai nekritikuoja avių, – išsišiepė Cage’as**. – Jie jas
suėda.“
Būtent tuomet ir turėjo įvykti žmogžudystė.
Iš vitrinos pradingo vestuvinė suknelė.
„Vilkai nekritikuoja avių, – išsišiepė Cage’as. – Jie jas
suėda.“
Šis pranešimas nebus kartojamas.
Iš vitrinos pradingo vestuvinė suknelė
Auštant, kai laikas egzekucijai tinkamiausias.
Šis pranešimas nebus kartojamas:
Vienintelė pergalė mylint yra atsitraukimas. Tad mes atsitraukėm.
Auštant, kai laikas egzekucijai tinkamiausias.
Visi įtariamieji dėvėjo vienodas mėlynas uniformas.
Vienintelė pergalė mylint yra atsitraukimas, tad mes atsitraukėm;
Vieną beprotybę turime supriešinti su kita.
Visi įtariamieji dėvėjo vienodas mėlynas uniformas,
Nes paveikslas perteikia savojo laiko vaizdinį.
Vieną beprotybę turime supriešinti su kita,
Bet mes nemanome, kad tai išgydys žmones,
nieko panašaus.
Nes paveikslas perteikia savojo laiko vaizdinį,
Kada pasirodo likimas, užsivožęs prastai nuvalytą cilindrą,
Mes nemanome, kad tai išgydys žmones, nieko panašaus.
– Juosta išsitrynė pati. Buvo pats metas pradėti.
Kada pasirodo likimas, užsivožęs prastai nuvalytą cilindrą,
Nei aktoriai, nei žiūrovai nežinojo, kas
bus toliau.
Juosta išsitrynė pati. Buvo pats metas pradėti.
Automobilis sustojo ir vairuotojas tarė „šok vidun“.
Seksizmas
Laimingiausia akimirka moters gyvenime,
Kai ji išgirsta, kaip durų spynoje trakšteli
Mylimojo raktas, ir apsimeta mieganti,
Kai jis įslenka į kambarį, bando būti
Tylus, bet žengia kaip dramblys, kliudydamas daiktus,
Ir ji užuodžia nuo jo tvoskiant alkoholiu,
Bet atleidžia, nes susigrąžino vyrą,
Ir nebeteks miegoti vienai.
Laimingiausia akimirka vyro gyvenime,
Kai jis išsiropščia iš lovos,
Palieka joje moterį – po valandos miego,
Po sekso, ir užsimauna
Kelnes, ir išeina į lauką,
Ir myža ant krūmų, ir regi
Giedrą rugpjūčio dangų, pilną žvaigždžių,
Ir įlipęs į savo mašiną patraukia namo.
www.poets.org, www.poetryfoundation.org
Vertė Saulius Vasiliauskas
* Tomas Dishas (1940–2000) – mokslinės fantastikos rašytojas ir poetas, sukūręs 1987 m. pasirodžiusio kompiuterinio žaidimo „Amnezija“ koncepciją ir jame naudojamus tekstus. Šis žaidimas laikomas vienu iš sandbox game žanro pirmtakų ir iš pažiūros primena romaną. Žaidimo pradžioje pagrindinis veikėjas praradęs atmintį atsibunda vieno Manhatano viešbučio kambaryje. Jis neturi nei pinigų, nei drabužių, netgi nepamena, kaip atrodo. Žaidėjas turi išpainioti protagonisto gyvenimo įvykius, atvedusius iki šio taško.
** Johną Cage’ą kartu dirbęs kompozitorius Michaelas Finnissy vadino „vilku avies kailyje“.