Iš ciklo „Lota Dasenberge“
frau Lota gyvena Dasenberge
frau Lota
laikinai
gyvena Dasenberge
kai žmogui devyniasdešimt devyneri
viskas staiga tampa laikina
esu veik dukart jaunesnė
prieš metus nemokamai
atidaviau chirurgei
savo vėžį
dabar
gyvenu kartu su frau Lota
Dasenberge
laikinai
viliuosi
kur kas laikiniau nei frau
šiandien
dar tik
pirmoji diena
o, mein Gott!*
kaip aš čia atsidūriau?
____________________
* Mano Dieve (vok.).
pirmos septynios dienos – apsiprasti
pažinti durų girgždesius
atpažinti raktus
spynas
ir langų konstrukcijas
kada paštas
vaistininkas
kiti patarnautojai
šiukšlės
ką paspausti
kad vartai atsirakintų
o žaliuzės nusileistų
valikliai
skalbikliai
trynikliai
keliolika rankšluostėlių:
kas tinka veidui
akims
subinytei
vaistų sandėlis:
raudonos piliulės iš vakaro
kitos penkios iš ryto
per pietus dar bent trys –
visos skirtingos
kada keltis ir gultis
valgyti virti
skalbti
dabar jau tikrai suprantu
kaip nelengva
buvo Kūrėjui
šį pasaulį taip greit sumeistrauti
nuo sekmadienio laiką skaičiuosiu
truputėlį kitaip
Dasenbergo bus likę
keturiasdešimt parų –
lygiai tiek
kiek Kristus
pasninkavo dykumoje
frau Lota turi sodininką
puikų sodininką –
žemučiuką
drūtą kaip statinaitė
pliku pakaušiu
pūkų prisivėlusia barzdele
jo kombinezonas žalias
nelygu pavasarinė
ką tik iš miego pabudusi
žalioji varlė
frau Lota turi sodininką
kuris kerpa žolę
apkarpo tujas ir vešlius
rododendrų krūmus
geni vaismedžius
apraišioja obelis
gaila:
frau Lotos sodininkas
yra ponas Nazė*
visai ne baronas Miunhauzenas
ponas Nazė
nepažįsta Miunhauzeno
jis gimė tenai
kur baltosios meškos
o Dasenberge
atsirado prieš dvidešimt metų
jaučias beveik toks pat svetimas
kaip ir aš
sunkiai artikuliuoja
kai atvairuoja į kiemą
mažulytį folksvageną
pasišnekam rusiškai
net padainuojame
vokietis
ir lietuvė –
abu dainuojam „Katiušą“**
_____________________
* Die Nase – nosis (vok.).
** Rusiška daina.
** Rusiška daina.
frau Lota turi Rainerį
Rainerį
nors ne Mariją
mano pirmtakė sakė
kad jis –
tikra siurbėlė
prisisiurbsianti prie mano energetinio lauko
buvo jau sykį atėjęs
nei siurbės nei ką
ar galėtų taip būti
kad aš gyvenu
be jokių laukų –
nei aparsi mane
nei apsėsi?
o nesėjus –
iš kur energetika?
frau Lota šneka kitaip:
esą mano pirmtakė
žiauriai įsimylėjusi Rainerį
veikiausiai slapčia
tik dėl to ir bus šitos apkalbos:
gal bijoma konkurencijos?
nešovė vargšiukei į galvą
kad man prie širdies
anaiptol ne tokie
paprastučiai raineriai
man prie širdies vienintelis –
Rainer Maria Rilke
o dar mes turime daktarą
asmeninį frau Lotos daktarą
rytoj jis ateis
tad šiandien
skubiai repetuojame
kaip reikės jį pavaišinti
puodelį su lėkštute
privalau pastatyti
dešiniajame stalo kampe
kiek kairiau
ant šildyklės
stovės nedidukas
kavinukas
po juo degs žvakelė
dar kairiau –
dvi užkandžių lėkštės
servetėlė
traški bandelė su sviestu
ir žinoma
su dešra
o Viešpatie
pamiršau surepetuoti šaukštelį –
kuo gi
ponas daktaras kavą pasimaišys
nors ji ir be cukraus?
kai nurenku tuščius indus
kai repeticija baigiasi
režisierė
įnirtingai mojavusi savo lazda
gražiai atsidūsta:
na matot
juk paprasta
visko galima išmokti kai nori
visko
mano brangioji
tuo tarpu vienintelė
šio spektaklio artistė
norėtų bent vieną dieną
ištrūkti iš dykumos
ir statyti kavos puodelius
kur pakliuvo
kur jie patys beįsigeistų
dykuma prasidėjo:
pusryčiams – kuklus sumuštinis
pietums – neblęsta sriubytė
vakarienę valgyt nesveika
mėsa? nesveika!
kiviai? nesveika!
jogurtas? nesveika!
kas nesveika
viską suvalgo
frau Lota
kad aš
Dieve gink
nenusinuodyčiau kartais
ir nėra čia ko inkšti:
Jėzus dykumoje
nė to neturėjo
niekam tikusios
vokiškos voverės –
juodos ir rudos
šmaižioja tik be naudos
o taką
kasdien šluoju aš
dvylika karučių prišluoju
lapų ir ąžuolo gilių
kasdien
dvylika –
lygiai tiek
kiek Apaštalų
gal tai koks ženklas?
bet vis viena sakau:
galėtų
ir voverės
nors šiek tiek pakrutėti
juk Dievas joms davė
tokias fantastiškas šluotas
nevertina!
tikros šiknės
juokingiausia man būna
vakarais
kai švarinu frau Lotos kutę
iš pradžių gana droviai
atveria savo tarpušakį –
net nurausta
šiek tiek
tačiau
procedūrai jau įpusėjus
sužydi lyg aguona
veikiausiai prisimena
savo poną Bauerį
pirmąją naktį
šimtą –
tūkstantį –
pirmąją?
nedaug o labai nedaug
iki orgazmo betrūksta
gal todėl taip vangiai paskui
atsuka dar uodegytę?
šitą skylutę
turiu malonumo matyti
bent dukart per dieną
kartais dažniau
viskas nuo maisto priklauso
kuo nesveikiau maitinsiesi
tuo daugiau
apžiūrų
per Vėlines Dasenberge
ant lapus jau numetusių rožių kerų
vis dar skleidžias
žiedai
nė nemano
nušalti
baltučiai ir rožiniai pumpurai –
pavasario pažadas?
ne
tai tik rožinis padažas
prie mano vienatvės
kai stoviu rytą prie lango
kol frau tebemiega
