IRENA PETRAUSKAITĖ, AIRIDAS LABINAS

Eilėraščiai

IRENA PETRAUSKAITĖ

 

aukštaitės sūnau, kurs dainavai
namus,
ar sugrįši į tėviškę
mirti?
dar takai tavo vasaras mena,
studento sapnus
ir maldas
užu motiną seną.
šaka
juodalksnio
pakrypusi
Nemeikščiuosna
kelią
veda.
 
 

 

turgavietėje, kur sendaikčiai išdėlioti,
vaikštau ir menu tave:
eiles apie šilką,
jo glotnų švelnumą,
šilkmedžius
ir dilgėles, parsineštas galvai trinkti iš panemunių…
kalbuosi
su tavimi:
tuščiais kambariais, kur nevaikšto
vaikai,
esčių nertais mezginiais,
podėliais puodynių tylos…
ar girdi mane,
per anksti
išėjusioji?

 

 

AIRIDAS LABINAS

 

Neagrarinė poema

 

Prosenelio nekankino
Dangiškos bėdos
Nereligingas mat buvo
Žemė pasiėmė jo kūną
Šaknimis į dangų
Penkios karvės
Ir du raukšlėti batai
Žalvaris ir juokas
Grūdino bernystės metais
Ir su metais – vis lėtesnis
Su sovietine miline
Viduryje sodžiaus
Šnibždėjo užkeikimą
Senajai savo pypkei
Ūsais kaip Nyčės
Glostė vėjo žaizdas
Kvėpavo į šiltą aslą
Žiūrėjo į vienatvės žaizdrą
Pernelyg mažais plaučiais
Alsavo Žemės duoklę
Laisvas protu
Įkalintas kūne
Atgulė pavasarį
Po savąja obelim
Ir iki šiol girdžiu
Archajišką aimaną
Sudunksėjus obuoliams.
 

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.