bendravimas sakiniais
bėgant mėnesiams auga sakinių krūvos
kurias krauname prie vienas kito durų
tada paskambiname ir pabėgam
greičiau negu sapnas iš atminties užkaborių
tu kruopščiai išblizgini visas nosines raides
nugramdai rūdis nuo brūkšnių ir taškų
strykčioji lyg stirna po žodžių stirtas
pabaidyta atsitiktinio praeivio šaltą rytmetį
aš apsivelku literatūrinio anarchisto kailinius
pametu išplėstines aplinkybes ir pažyminius
po kilimu paslepiu kablelius ir dvitaškius
velniam jų reikia tikrai ne man
galiausiai nusprendžiu prisiminti tylą
išleidžiam akis paropinėti kūnais
ir priverčiam pirštų griovelius sutapti
lyg detalėms laikrodyje
aklinai tamsai varvant žodžiais į mūsų sienas
kalba važinėjasi už lango troleibusų laidais
nutrindama šerkšną nuo lingvistinės kasdienybės
