Eilėraščiai
Įsivaizduojamas skambutis menkai pažįstamai damai
atleiskite, kitą savaitę negalėsiu ateiti, nes kaip tik būsiu išvykusi už miesto arba arčiau – į gretimą namą. pamenate tuos apgriuvusius balkonus ir laiptinėje šnopuojantį buldogą? tačiau pažadu su puodeliu ir cigarete galvoti apie iškilią jūsų krūtinę.
atleiskite, to turbūt nederėjo sakyti, tačiau kaip tik pro ją ima matytis tiek jūsų akys, tiek esybė, kuri nuolat mane parverčia ant šono.
Įsivaizduojamas pokalbis su jauna troleibuso kontroliere
gerbiamoji, jūsų šypsena taip dera prie jūsų liemenės, kad už ją galiu atiduoti tiek kortelę, tiek širdį. tik jums nuspręsti, ką brauksite pirma ir ką vos tik išlipus įsidėsite į švarko kišenę. o aš tuo tarpu lauksiu tarp prakaituotų rankų, odinių sėdynių, su saldžiu vaisių aromatu sau ant sprando.
Įsivaizduojamas pokalbis su kino teatro kasininke
žiūriu jums tiesiai į akinius ir negaliu nuspręsti, ar tik nebus jie brangesni už tą vietą pirmoje eilėje prie pat laiptų, į kurią vis baksnojate balta liniuote. sakote, visuomet galėsiu pabėgti, bet kur aš bėgsiu, kai mano rankos vien tik vaizdas ir vien tik raidės. taigi žiūriu, kol pasidaro aišku, kaip stipriai dabar reikėtų susiimti.
Įsivaizduojamas pokalbis su atostogaujančia teisėja
netyčia pastebėjau, kad jūsų bagažo yra lygiai tiek, kiek ir turėtų būti. viskas taip gražiai sulankstyta, net lagamino sagtelės sudėtos į vietą puikiausiai dera prie jūsų rankų, kurios irgi puikios, kai va šitaip kaip dabar kvėpuoju jums į nugarą.
Įsivaizduojamas pokalbis su kaimyne devynaukščio lifte
ar žinote, kad ką dabar tylėsite, imsiu ir užrašysiu, o tada pabrauksiu taip paprastai –
underline
ir viskas. daugelis tuomet jūsų tyloje įžvelgs prasmę, o tie, kurie neįžvelgs, apsimes, kad įžvelgia, nors viduje kirbės netikrumo šešėlis, dėl kurio buvo mušami vyrai ir mušamos žmonos, todėl kai kurie ims jūsų nekęsti, stipriai kumščiais daužys duris, bet nebijokite, jei bus per daug agresyvūs, aš juos galėsiu ištrinti.
Įsivaizduojamas komentaras žymiai blogerei
aš vis nenustoju stebėtis, kaip padarai tas žvaigždutes mano telefone? nuo jų ima rodytis, jog tave pažįstu taip seniai, kad net spėjau užmiršti ir tavo veidą, ir plaukų spalvą, todėl man vietoj tavęs nuolat vaidenasi labai liesas katinas, vaikantis paukštį pro uždarytą langą. juk neįsižeidei? tai tik žvaigždutės.
Įsivaizduojamas dialogas su mama
jei manęs nėra, aš vis tiek esu, tad ten, kur turi būti taškas, nuo šiol bus kablelis ar brūkšnys, ar meninis nutylėjimas, ir, tiesą sakant, jokio skirtumo, ant kurios iš medinių dėžių tuomet aš sėdėsiu.