Šiais metais sukanka 300 metų nuo vieno garsiausių Japonijos poetų Yosa Buson gimimo. Poetas ir kaligrafas, kurio tikroji pavardė buvo Taniguchi Buson, gimė Kema vietovėje Settsu provincijoje (netoli dabartinio Osakos miesto). Jis visą gyvenimą buvo labiau žinomas kaip dailininkas, kaligrafas ir tik senatvėje rimtai susidomėjo poezija. Buson kaip dailininkas gaudavo daug užsakymų ir neblogai vertėsi, kol 1770-aisiais, likus 13 metų iki mirties, buvo išrinktas poetinės mokyklos vadovu ir atsidėjo poetinių tekstų rašymui. Buson poetinė mokykla į pirmą vietą iškėlė lyrizmą, romantizmą. Jai nelabai rūpėjo aplinkinis pasaulis, bet ypač svarbu buvo sukurti savo individualų, dažnai uždarą pasaulį. Poezijoje buvo daug gamtos motyvų, kuriuose tarsi jaučiame žmogaus buvimą, bet jo akivaizdžiai nematome. Buson labiausiai rūpėjo užfiksuoti mažiausius savo sielos virpesius. Poetas į poeziją grąžino meilės temą, kuri iki tol nebuvo labai aktyviai plėtojama. Kitas Buson mokyklos bruožas – kvietimas grįžti prie Basho: ne jį kopijuoti, bet ieškoti ko nors savito, vaizdo realumo ir išskirtinio detalių dinamizmo. Poetas mirė 1784 m. sausio 17 d. Spausdiname keletą pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstų Buson tekstų.
●
Édouard Boubat. Pirmasis sniegas ir vaikai. 1955
Slyvos prie kelioApsipylusios žiedlapiais –Tai baltais, tai rausvais
●
Lakštingala nakty…Nutolo kažkurPirmieji sapnai
●
Žiemos upėPuokštę gedulo gėliųNunešė srovė
●
Prauliota naktisNudrengtose rankovėseTik keletas smulkių
●
Narcizų laukeIšdykauja lapės…Ankstyva pilnatis
●
Žolių stagarai…Pasimetė tarp jųMedšarkės klyksmas
●
Rapsų žiedai…Kaimo lūšnelėseBaigėsi aliejus
●
PilnatisLyg vandenin lyg dangunMurkteli varlė
●
Kelinta dienaRišu nendrių plaustą…Pavasario lietus
●
Pavasario sutemosIlgos godos apiePraėjusias dienas
●
NusviręGluosnių kasos –Senutė prie vartų
●
Karščiu srovenaVidurdienio orasKurmiui nėra kur pasislėpt
●
Viskam abejingas Skęstu smilkalų dūmuosePavasario vakaras
●
Lakštingalų trelėsUžtvanka nuskendoBambukų jaunuolyne
●
Išplaukia valtysŠiršes baidauValtininko irklu
●
Dienos pabaigaLakštingalai dar toliValstiečiai laukuos
●
Į seną lizdąNusitempė vabalasPorą žiedlapių slyvos
●
Paskleidžia gluosniaiVakaro sutemasTakas per lauką
●
Rapsų žiedaiBudistų vienuolis užsibuvoIlgai nakvynės namuos
●
Kaplį mazgojuSuskubo slėptis sraigėsKiautuose trapiuos
●
Medžio angliesNešu iš miestelioPavasario šalnos
●
Mėnuo rūkeNuošaliam vienuolyneVakarienė skurdi
●
Pavasario šventė…Užeigos namuose patarnaujaŽiopla moteris
●
Krykščia fazanasAsachi kalnas išnyraRytmečio spinduliuos
●
Upeliai ir kūdros –Vientisa nedaloma srovė…Pavasario lietūs
●
Brendu per lygumasO priekyje toli toliVyšnios kalnuos
●
Toli rūkuoseNuskendęs mėnuoKvepia glicinijos
●
Kalnų aidasNusirito iki Izu šaliesPavasario sutemos
●
Mėnesiena vaiskiTreška šaltyje medžiaiVyrai šventykloje
●
Smarki pūgaUžnešė viską snieguUžkardos nepasiekt
●
Ledinis vanduoUodega prie uodegosRikiuojasi paukščiai
●
Pirmasis šerkšnasBesiblaškančias gervesMatau tolumoj
●
Tamsiausios naktys praėjoLiko tik juodasKalendoriaus viršelis
●
Stogą lopau…Mindau nukritusius lapusVirš moters miegamojo
●
Brikelėn sėduos atsargiaiAplinkuiVien krintantys lapai
●
Virkauja tilvikaiNakties lietujeNei medžių nei žolės
●
Šalia mazgotės –Eilėraščių tomelisGilus žiemojimas
●
Naktiniai tilvikaiMoters balsasKviečiantis mane
●
Krinta lapaiIš tolių ataidiGirnų ritmai
●
Šalta mėnesienaTrepsena bataiPrie vartų sniege
●
BalnakilpėsGiliam sniegeArklių kinkinys
Iš: Buson haiku shū. Tōkyō: Iwanami shoten, 1989Vertė Vytautas Dumčius
