Meistro Jeronimo Filipiniečio laiškas jo draugui Žingeidai Klaustraburniui
Apie šiuo metu Vilniuje vykstančias parodas
Brangus Žingeida,
šiuo trumpu laiškeliu noriu tave informuoti apie pasikeitimus Išradimų rūmų Šv. Mikalojaus bokšte. Tu prisimeni prie murmesių kambario mūsų praleistas valandas, visus tuos patarimus, kaip reikia konstruoti audimo stakles, kaip parinkti ir paruošti nendres, kaip priversti ugnį degti rato viduryje ir atėjus laikui sutikti angelą arba suploti ir suderinti sferas. Dabar murmesių kambaryje įsikūrė biomorfologijos daktaras iš Amsterdamo. Kartu su juo atvyko dvi seserys, abi dar labai jaunos, bet jau tyrinėja mikroorganizmus ir šį tą išmano apie polimerus. Bokšto koridoriuje tiek plastiko, kad beveik neįmanoma praeiti. Vakar užkliuvau už tavo King Kongo portreto veidrodžio ir vos nepasiklydau. Tai gerai, kad turėjau klevo lapų suktinių, nes prabuvau ten iki mėnulio pilnaties. Dabar ryju seiles ir visaip bandau nuvalyti tavo nuostabiojo katino, gaminančio kvapnųjį šerbetą, nugarą. Prieš kelias valandas atvežė Ballardo smėlio butelius, reikės vakuumizuoti ir laukti Korolio užtaiso. Jau dabar tylu ir vieniša taip, kad tik lauk bangos našlaitės.
Rytą parašiau laišką Raketei į Londoną, ji dabar pora su tokiu Alfu, kurio atmosferinis teatras bus rodomas ir pas mus. Ji laukiasi. Sutaisiau tavo Buridano kompasą ir pernešiau onikso akmenis į botanikos sodą, dabar jie prie Labradoro baseino. Tikimės, kad sureguliuos operacinę sistemą ir iki pavasario viskas pasimatys. Labai nepraktiški buvo tavo monogramatiniai skaičiavimai, liečiantys dendžius, prieš kelias dienas pastotė tiesiog ėmė ir subyrėjo. Dabar ten pilna murekso žvaigždžių dulkių, drėkinimo sistemos vagos tuščios, tai kai pateka saulė, būna tamsu nors į akį durk. Baisiausiai atsiprašinėdamas parašiau laišką direktoriui, tas viską užmušantis auksinis bulius liepė kuo greičiau surinkti spalvas, nes Marijos Dueñas varlės pradėjo kažką įtarti ir dabar reikia statyti lietsarginius įrenginius. O tu kaip niekas kitas gerai žinai, kas būna, kai jos nebeprivalo. Mums belieka spręsti trigonometrines lygtis ir pajunginėti Mėbijaus Dresdeno džiovinimo aparatus.
Buvau atsivertęs „Baltijos balso“ pirmus puslapius, rašo apie Ipolito Ledo ir Salvadoro Dalí balandžių surištas kojas. Ar jums netrūksta negyvos šviesos? Tas vėpla naujųjų metų ceremonimeistras vakar paliko atdarus šiaurinės rūmų pusės langus, tai lakštingalos per naktį išsprogdino visas elektros lemputes. Vėl bus riesta.
Tu žinai, kad tau visuomet rašau tik tiesą. Taigi žinok, kad bokšto zakristijonas pakeitė cilindrinės žuvies paskirtį ir dabar su ja galima keisti bokšto mastelį. Vakar tuo būdu atsikratėme farmakono ir jei nesikeis valiutų kursai, tai liksime kaip buvę. Dabar, kai tau rašau, jau teka saulė ir sklaidosi migla, koridoriuje renkasi Vandenyno menų akademijos aspirantai, jiems vedu šešių Gauguino gyvenimų kursus. Kaip laikosi garbingas vyras Kleopas ir jo autorius? Turiu paruošęs jam antisimbolikų, bet šitos rūšies anestetikai perduodami tik oraliniu būdu, ir tau reikės ko nors iš po platano medžio. Gal dalyvavai Pranciškaus laidotuvėse? Sklinda gandai, kad jis turėjo lelijos akis ir žalčio odos rankas. Gal išsisprendei nykstančiai mažėjančių dydžių dalelytės klausimą?
Tave mylintis Jeronimas
