ELLEN HINSEY

Poezijos vertimai

Ellen Hinsey (g. 1960) – amerikiečių poetė ir vertėja. Gyvena ir dirba Paryžiuje. Jos eilių knygos „Atminties miestai“ (1996), „Baltoji laiko liepsna“ (2002), „Dar sykį apie smukimą“ (2009) liečia etikos ir istorijos klausimus. Pastaruoju metu taip pat skelbia esė apie pokomunistinę Rytų Europą. Bendradarbiauja „New York Times“, „New Yorker“ žurnale ir kt. Kelis kartus lankėsi Lietuvoje.

 

Trumpa tironijos biografija

 

Tironija nevengia prasidėti nuo mažų dalykų; jai nerūpi mastas. Sapnus apie didybę ji mielai repetuoja vaikų teatre.
 
Ten Tironija turi pilną dėžutę žaislinių kareivėlių, kurie parengia katastrofą. Vienas su dujokauke, kitas su metalo šalmu. Toliau nuo jų stalčiuje paslėptas būgnininkas nutraukta galva.
 
Tironija drovėdamasi bręsta: nemiklios rankos, kojos, tušti plepalai. Reikalauja apšvarinti gatves, bet prišnerkščia jas triukšmo.
 
Tironija trokšta turėti gimtąjį miestą – ir mažą kino teatrą, kur jos ištikimieji bendrininkai vakarais galėtų lankyti seansus.
 
Tironijos mokosi lėtai: tik baigdamos bręsti įgauna deramą blizgesį. Nuo to laiko pripranta dirbti savo darbą, kaip kiekvienas įgudęs meistras.
 
Brandi Tironija tampa tikrų tikriausiu suaugusiu – stambus kūnas, anapus kurio slepiasi sankaupos vaikiškumo.
 
Tironijų vaikiškumas paprastas: tai kūdikio geismas pajungti visatą savo valiai.
 
Tironijos nevykusiai sensta. Jas palaiko tik iššūkis. Joms nebeįdomu gyventi, kai visi narsieji nugalabyti.
 
Tironija senatvėje negraži. Tarp surūdijusių mašinų ir senų aukštakrosnių ji virsta neįvykdytų pažadų šiukšlynu.
 
Ir kaip Romos laikais, jos įpėdinis pribaigtas jau prieš daugelį metų.
 
Yra tik viena paslaptis: kodėl ant jos kapo kartais atsiranda gėlės.

 

Vertė Tomas Venclova

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.