Iš ciklo „aš“
Aivaras Neibartas (1939–2001) – latvių poetas, daugelio legendinių dainų autorius, metaforų karalius ir naujažodžių kūrėjas. Per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius išleido aštuonis poezijos rinkinius. Po tragiškos poeto žūties latvių skaitytojus pasiekė iš rankraščių atgimusios dar šešios poezijos knygos.
Iš ciklo „aš“ – aš juk kaip neibartas boksuoju saulę saulė juk kaip saulė žiūri į dauguvą dauguva juk kaip dauguva žvelgia į mane bet aš juk kaip neibartas – aš įsūpuoju saulę kaip valtį ir apverčiu saulę kaip valtį ir įkrentu į dangų kaip į ežerą bekrantį ir plaukiu dangumi kaip debesis po ir prieš vėją – aš vedu imu už žmoną Saulės dukrą ir degu kaip eretikas meilės laužo tikėjime – aš virpu beržyne kaip bažnyčioj baltoj ir beržų baltuma nuplauna nuo kaktos ir mano sielos randus ir šunvotes kaip dulkes pilkšvas ir aš apanku nuo savo šviesumos – aš kaip tikras pastorius parduodu tikėjimą savo bet nė vienas žmogelis už tikėjimą mano neduoda nei grašio anei santimo nes tikėjimas mano baisiai pigus yra ir pagarbaširdis nedejuoja tik turtuolis jei pirktų tikėjimą mano pigų kaip saulė – aš gaudau nesugaunamą ir sidabro dūmas mano rankose brangakmeniu tikru pavirsta – Aš atviras kaip nuogas modelis, kai skunkas tapo aktą. Bet tai juk pozavimas. Ir aš esu labiausiai atviras, kai tūkstančiais skarmalų apsimuturiuoju. Bet to juk nė vienas nemato ir negirdi. – aš esu senas kaip dangus aš esu jaunas kaip dangus smegenyse mano demonai trypia žaibašokį pragarišką bet aš į demonus žvelgiu akylai kaip senis į vaikiščių išdaigas aikštingas – aš nukrentu iš dangaus kaip sparnuotas akmuo ir pargriūnu Dievo delne bet Dievas kaip burtininkas neregimas pamyluoja jam vienu žinomu žodžiu ir aš iš Dievo delno suplazdenu vėl dangun kaip saulė aušroje – laužas kažką kliedi apie ateitį šviesią aš išdidžiai prikibęs prie laužo kaip kempė prie beržo kamieno ant laužo burba sriubos katiliukas slapčia artėja grogas kaip mergina šviesi bet laužas kaip ir anksčiau murma niekius savo – gyvenimas mano ir anapilis mano valstybėje gedulas neseniai sukurtą eilėraštį saviškį aš smurtu sunaikinau abortas prižadu iškilmingai ateity eiliuodamas užtraukti prezervatyvą ant galvos ir sielos
Vertė Arvydas Valionis
