Ka-la-dė-lės, arba Skiemenavimas paraidžiui

Kodėl kaladėlės? Įprasta, kad 1975-ųjų vaikystės kaladėlės yra medinės ir būtinai vienodo dydžio, kvadratinės. Bet čia jos 2015-ųjų, todėl plastikinės ir įvairiomis detalėmis pažirusios. Jos tokios kaip lego: viena ant kitos ne tik susistato, bet ir susimauna, todėl namas išeina tvirtesnis, įmantresnis. Aš apie Malvinos Jelinskaitės parodą „Kaladėlės“, kuri vyksta Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Malvina Jelinskaitė. Be pavadinimo. 2014

Fotografijos keistos, pilnos šešėlių, paslaptingos, nesuprasi, kas, iš kur. Gal jas galiu kaip kaladėles visaip vartyti? Ne, jos kabo tarsi vėliavos ant langų ir visos kaip susitarusios tyli. Gėlės, daiktai, vaikai… Maži vaikai savo efemeriškomis pozomis sustingę. Jų laikas vietinis ir vadinamas sielos kokybe. Ji tvyro tokiame švelniame pirštuko moste, kuris yra įkvėpimas. Arba iškvėpimas. Gera kvėpuoti. Kaip nuo vieno debesies prie kito straksėti: strykt pastrykt. Arba mažais vaiko žingsneliais tip tip tap tap tapenti. Pirmi Malvinos žingsniai trisdešimto dydžio Bobio batukais. „Bobbi shoes“ parašyta nuotraukoje. Tap tap tap tap tap įsidrąsino Malvina tais seniai išaugtais batukais iš užburto rato išeiti? Gal ir neblogai, juk batukai atsparūs vandeniui, juodi, lakuoti ir dar visai nauji. Jų paviršiuje atsispindi pusė pasaulio dorybių ir antra tiek ydų. Tie fotografiniai vaikystės batukai.

Tai Malvina fotografė? Matau – jos fotoaparatas plastikinis. Žaislinis plastikinis fotoaparatas vaikiškose rankytėse kaip Kempiniuko Plačiakelnio draugo Krabo čiuptuvėliuose – kažką fotografuoja. Viskas gerai, padėtis kontroliuojama. Kiekviena nuotrauka galbūt tėra pavieniai atskiri nykštuko žingsniai milžinų šalyje arba Guliverio sapnas pas nykštukus? Arba Alisos metamorfozės įkritus į triušio olą? Parodinių objektų rimtis mane slegia. Spalvos sugertos, kontūrai padūmavę, ryškumas nefokusuotas. Užtraukti langai, radiatoriai, tarpai tarp langų – viskas galerijoje atrodo per ankšta tai nematomai, o tik nujaučiamai, nuo paveikslų išdidėjusiai erdvei. Ir ne pavienių atvaizdų mastelis mane glumina: nors žmonės čia akivaizdžiai sumažinti, o daiktai – padidinti. Mane glumina netikėtai atsiradusi proga mąstyti nerišliai, artikuliuoti pasikartojančiai. Glumina galimybė supainioti tikroves ir staiga nebeatskirti, kuri yra ta tikroji, duotoji.

Dar ta juoda gulbė raudonam kvadrate metaliniais kraštais. Ar ji turi ką bendro su Malevičiaus kvadratu? Kodėl Malevičiaus kvadratas priskiriamas tapybai, kodėl ši Malvinos gulbė vadinasi fotografija? Gal tai fotografinė tapyba?

O gal tai užuomina į „Fluxus“, nes matau tokį stilizuotą medį, kurio po parodos akivaizdžiai neliks: jis pasklis atskirais popierėliais šiukšlių dėžėje arba sudegs krosnyje kaip paskutinis Anderseno mergaitės degtukas ar Biblijos degantis krūmas, kai Dievas apsireiškė Mozei.

O gal tai objekto menas? Vienas sulankstomas peizažas už kampo, manau, pretenduoja juo tapti. Tik va, vaikams pasislėpus už jo, griūva su trenksmu pakeldamas dulkes…

Taip, mačiau, vaikams parodoje smagu. Vaikai noriai slepiasi už vėliavinių užuolaidų, jei reikia – pralenda pro jas, persibraukia sau veidą, nusišluosto rankas. Užuolaidos sugeria tamsą ir atspindi šviesą. Vaikams ir menui jos netrukdo… Jose atspausti gyvenimo vaizdai tarsi gėlavandenės kriauklės, auginančios perlus savo viduje, tarsi ilgai tamsoje tūnojęs žvėris, žmogus ar paukštis, kurį ryški šviesa akina.

Atrodo, parodoje praradau kontekstą ir galimybę kryptingai mąstyti. Mane stebi didelė vaikiška akis ant sienos, o paveikslai kviečia nebūti, kviečia pasyviai stebėti tikrovę.

Veikiama parodos kaip Didžiojo Sprogimo, taško teorijos, aš skiemenuoju: ka-tė, lė-lė, gė-lė, pe-lė. Katė – parodoje ji labiau lūšinis tigras iš nebūties šešėlio. Gėlė – kažkokia tulpinė vaza. Lėlė – lyg kokie minaretų bokštai iš Šeherezados pasakos. Taip, lėlėmis būna tik moterys. O lėlė vyras? Geriau pelė. Ji duodasi sau nesugaunamoji po mano spintą visą žiemą ir ėda viską iš eilės.

Ka-tė, lė-lė, gė-lė, pe-lė, ei-lė…

Paroda Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39, Vilnius) veiks iki kovo 3 d.