JUSTĖ KETURAKYTĖ

Žaisliukai

Mokykloje ruoštasi auditui – visai mokyklos bendruomenei buvo žinoma, kad atvyksta ekspertai nustatyti ir įvertinti mokyklos būklės. Ne tik pažiūrėti, ar nuo sienų nebyra tinkas ir ar mokyklos valgykloje nėra tarakonų, – juk vieną kitą cemento blyną prilipdai, parazitus išnaikini, apsišvarini ir ar jiems negana? – bet ir pašniukštinėti po klases, pabendrauti su mokytojais, pasiklausyti mokinių, o visa tai reiškia norą išsamiau tirti ne tik mokyklos, kaip pastato, aplinką, bet ir ten tūnančių žmonių bendrabūvį.

„Reikalai Hogvartse kur kas blogesni, nei tikėjausi“. Kadras iš filmo „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (2007)

„Reikalai Hogvartse kur kas blogesni, nei tikėjausi“. Kadras iš filmo „Haris Poteris ir Fenikso brolija“ (2007)

Taigi, paskutinėmis dienomis prieš atvykstant nelaukiamiems svečiams, mokykla sublizgo kaip Kalėdų eglutė: visi vaikai it žaisliukai buvo sukabinti į savo vietas. Baltais marškinukais ir nublizgintais batukais, jie skuodė į mokyklą, kad nevėluotų į pamokas; šiaip jau pamokų metu paprastai netušti koridoriai dabar tapo absoliučiai nykūs ir dar sergimi mokyklos prižiūrėtojų – nukritusius žaisliukus jie pakabindavo į vietas; mokytojai, visai kaip išmaniosios Kalėdų girliandos, nenorėdami prigesti arba visai užgesti, bet trokšdami sužibėti su visa mokykla, tikrindami arba keisdami neveikiančias lemputes, kalbėjo mokiniams:

– Mhmmm, inovatyvių metodų taikymas – pamenate, prieš kelis mėnesius žiūrėjom tokį filmą…

Pasitaikė ir tokių mokinių, kurie talkino mokytojams šlifuodami jų lemputes ir nušviesdami bendraklasius pamokų „inovatyvumu“ ar kuo kitu.

Įtampa augo: kadangi auditoriai siekė susidaryti kuo visuotinesnį ir objektyvesnį vaizdą, didžiąją įžiebimo dieną visi mokiniai turėjo dalyvauti anoniminėje apklausoje. Mokytojams buvo žinoma, kad mokiniai bus prašomi įvertinti pamokų kokybę, tai yra jų pačių darbą, taip pat įvairių metodų taikymą, namų darbus, elektroninio dienyno veikimą, mokytojo pasiekiamumą ir dar dievai žino kokias inovacijas.

Įtampa didėja. Dieną prieš apklausą klasėje pasirodo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir nutraukusi vykstančią pamoką mokiniams įrodinėja:

– Kadangi visi siekiame pasirodyti kuo geriau ir nenorime turėti problemų, – (šią akimirką nuovokesnis mokinys turėjo sudvejoti, ar tikrai apklausa, kad ir be jo duomenų, yra visai anonimiška), – atsakinėdami sudarykite kuo objektyvesnį vaizdą ir rašydami būtinai prisiminkite geriausius mokytojus, juk visa tai daroma bendram mūsų labui!

– Objektyvesnį vaizdą? Bet kaip? Tai tiesiog nelogiška! Rašydami tik tai, kas gera, parodome tik vieną rakursą ir esame neobjektyvūs, – prabyla mokinys, bet pavaduotoja jį nutildo perverdama piktu žvilgsniu.

– Gerai, kad žinote ir kitą pusę. Ir jokių BET!

Pavaduotoja mokinius supažindina su mokyklos veikla ir nuostatais – šie daugeliui girdimi pirmą kartą.

– Tai reiškia, kad ir aš galiu būti išrinktas į mokinių tarybą? Jėga, gal bandyt įstot? – apsidžiaugia kažkas.

– Rimtai, mokyklos tinklalapyje yra skaitmeninė mokymosi funkcija?! – stebisi kiti.

Auditoriai susitinka su mokinių tarybos nariais. Tarp jų yra ir keli moksleiviai, su kuriais buvo planuotas tiesioginis pokalbis. Jie, beje, manė nepriklausą tarybai, nes jau kurį laiką buvo tiesiog nekviečiami į jos posėdžius, tačiau, pasklidus kalboms apie artėjantį „įžiebimą“, buvo spėriai surasti mokyklos administracijos ir apmokyti:

– Tai va, viskas čia surašyta ant popieriaus lapo, ką turit žinot: mūsų tarybos tikslas, jūsų papapaskirtis ir funkcijos, ką kas daro ir ir ir už ką yra atsakingas. Rytoj su uniformomis, kad maaaan blic irrrr viską kaip iš lapo!

Vis dėlto kad ir kaip tie keli tarybos nariai pasiruošė, atėję į susitikimą, plačiomis šypsenomis buvo išlydėti, mat bus apsieita be jų; greičiausiai baimintasi, kad administracijos žiebiamą šviesą jų tiesioginis pasirodymas gali prigesinti. Tad gavusi audito atstovų sutikimą pristatyti mokyklos tarybą be mokinių mokyklos savivalda neslėpė triumfuojančio džiaugsmo.

Kaip ateina Trijų karalių diena ir į dulkėtas dėžes atgula Kalėdų puošmenos, o niekam nereikalingos eglutės atsiduria šiukšlynuose, taip ir šioje mokykloje šventė pasibaigė: auditoriai išlydėti, kičiniai žaisliukai sukrauti į dėžes, o šviečiančios išmaniosios girliandos perprogramuotos prigesusiu režimu – juk taupome elektrą!

Kalėdų stebuklas neįvyko – gyvuliai tvarte šnekėti nepradėjo, vanduo stiklinėje vynu nevirto…

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.