Juodasis kiparisas

Kitahara Hakushū (1885–1942) buvo vienas tų poetų, kurie pirmaisiais dvidešimto amžiaus dešimtmečiais ėmėsi modernizuoti tradicinius japonų poezijos žanrus. Jo gyvenimo pradžią gaubia kone mitiniai pasakojimai. Atseit būdamas trejų iš nusivylimo gyvenimu būsimasis poetas mėginęs nusižudyti. O ketverių – žingsniavęs gatve traukdamas cigaretę. Asmeninis Hakushū gyvenimas ir toliau klostėsi komplikuotai: už polinkį prie kaimyno žmonos jam teko atsidurti teisme, vėliau – kelis kartus vesti ir skirtis… Galiausiai, į gyvenimo pabaigą poetas prarado regėjimą.

Užtat poetinė karjera klostėsi sėkmingai: jau pirmojo dešimtmečio pabaigoje jis sulaukė publikos pripažinimo ir kitų žymių to meto poetų dėmesio. Man imponuoja Hakushū poezijos vizualumas, subtiliai skausminga jo eilių gaida, vaizdo talpumas. Geriausiu jo rinkiniu laikomas „Juodasis kiparisas“, sukurtas gyvenimui baigiantis. Čia spausdinamos eilės – iš įvairių laikotarpių.

-aa-

 
pavasario paukščiai
liaukitės čiulbėję
žolės laukuos šįvakar
tamsraudoniu dega
saulėlydžio šviesoje
 
 
 
pieno lašas
užtiškęs
ant raudono
jos nagų lako
sukėlė praeities ilgesį
 
 
 
Algimantas Jonas Kuras. Vienatvė. 1983

Algimantas Jonas Kuras. Vienatvė. 1983

ir šiandien

norėdamas išsiverkti
keliavau į miestą
ir norėdamas išsiverkti
grįžau iš miesto namo
 
 
 
mėnulio
pilnaties
šviesoje
beskrenda likęs
vienas varnas
 
 
 
kopiu į kalvą
su žuvim ant peties
purpurinės gėlės
bulvių laukuos
žydėte žydi
 
 
 
įsmukau į
apleistą sodą
ir sumindžiau
pienės pūkus
pavasaris nebejaunas
 
 
 
beveik neįžiūrimas
melsvas randas
ant mano piršto galiuko
skausmingai geria
vasaros spindesį
 
 
 
mano dėdė
sveikstąs po apopleksijos
sodyboje kaime
žvelgia raudonon gėlėn
šį pavasario vakarą
 
 
 
apžargom
ant storų svogūno laiškų
žiogai
atrodo kažko išsigandę
tamsraudoniam saulėlydy
 
 
 
vos regimai sumirgėjęs
bambukų giraitėj
jonvabalis išlėkęs
susyk prapuola
skaisčioj dienos šviesoje
 
 
 
kažin kas kruta ir šiugžda
vidunaktį kruta ir šiugžda
už mano stiklinių durų
pažvelgiu laukan: užtamsindamas mėnulį
be perstojo krinta sniegas
 
 
 
karvės ganosi
nutviekstos saulės
šviesa sunkias pas mus bambukų giraitėn
silpstantys žemės drebėjimo smūgiai
regis tebesitęsia
 
 
 
aukštai sulenktom kojom
svirplys
stypina per tatamį
kur cukraus kristalai
blyksi lempos šviesoj
 
 
 
žiemos dieną
ant šaltos plokštės
fazanas
vokų dengiamos akys
atrodo baltos
 
 
 
įtemptai žvelgiu
stiklo durų link
jos spindi šalta
mėnulio šviesa
anku
 
 
 
mano akys silpsta
pirštais čiuopiu
baltą chrizantemą
jos vystą žiedlapiai
dar šilti
 
 
 
jau senokai pavasaris
kelinta diena
galvoju apie bijūnus
prieš kiek metų
netekau regėjimo?
 
 
 
su kantrybe
kurios išmokė aklumas
laukiu
pirmųjų gležnų
mūs mirtos žiedelių

 

 Iš: Kitahara Hakushū. His Life and Poetry.
By Margaret Benton Fukasawa. Ithaca, New York: Cornell University East Asia Program, 1993;

Modern Japanese Tanka. An Anthology. Edited and Translated by Makoto Ueda.
New York: Columbia University Press, 1996

Vertė Alfonsas Andriuškevičius

 

 

 

Komentarai / 1

  1. DrPsichoanalitikasIQ210.

    Kyber-metaforos nutraukiamos, is akiu, tik akys;) ir grynos grynos akis!.
    Kiekvienas pasaulis, yra tekstas, taip suvokiame realybe:)
    Ir grynai post`modern logocentrizmas, ir prisiminimai, apie vysniu pyraga, netoleruojami ;-)
    Kiekviena spyna yra atrakinama, ir kiekvienas raktas istraukiamas………,
    Viena spyna yra ;) o antros ner/?. tradicijas tesiam……..,
    impilas kuris istraukiamas, ir impilas, kuris sutraukiamas////////.
    tapatybe is ties neigiama;-)) susikirsti tikrai butina’.
    atskleistas samones mitkevicius””””.
    prabyla…….., akys;.!].
    .

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.