RIMANTAS SKEIVYS

Atsigrįžimas į poezijos pagavą

Donato Saukos lituanistikos siekinys – lietuviško žodžio meno savitumo tyrinėjimas. Užmojis keimerinis, dviejų krypčių, apima folkloristiką ir literatūrologiją. Bendra tyrimų intencija ir motyvuojančioji paskata yra humanitarinės lietuvių kultūros bei grožinės savimonės ugdymas.

Donatas Sauka. Regimanto Tamošaičio nuotrauka

Donatas Sauka. Regimanto Tamošaičio nuotrauka

Jautri žodžio poetiškumo pagava, trauka prie humanitaristikos, nepasotinamas žinių alkis, iš prieškario nepriklausomybės ateinanti žmonių solidarumo ir bendrystės atmintis, kitos ankstyvoje jaunystėje prabudusios sąmonės nuostatos, skatinusios Donatą Sauką atsidėti lituanistiniams siekiams, brendo brutalaus Lietuvos sovietizavimo sąlygomis, Sovietų Sąjungai Antrojo pasaulinio karo metais aneksavus Baltijos valstybes. Esmine aplinkybe, lėmusia pirmosios pokario kartos lituanistų intelektualinės veiklos profilį, laikytina XX a. 5 dešimtmečio pabaigoje–6 dešimtmečio pradžioje Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedroje tarpusi lietuviškumo palaikymo ir puoselėjimo dvasia. Šio nusiteikimo atrama buvo prof. Vincas Mykolaitis-Putinas. Jo asmenybė, autoritetas, kūryba, turiningi lietuvių literatūros istoriografijos ir kritikos darbai vilniškės Lietuvių literatūros katedros veiklą susiejo su prieškarinės literatūrologijos pasiekimais. Kita vertus, Putino estetika, teoriniai literatūros analizės ir interpretavimo principai buvo pagrindas, kuriuo remdamasi lituanistinė literatūrologija gynė savo savarankiškumą. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais pakankamai sėkmingai buvo atlaikomas ideologizuotų sovietinės rusų literatūrologijos koncepcijų spaudimas.

Donato Saukos monografijose juntamas Putino poveikis, tačiau mažesnis, negu būtų galima tikėtis. Poveikį liudija panaši kūrinio meninės tikrovės autonomiškumo samprata, požiūris į žodžio meną kaip tautos dvasinių vertybių saugotoją, pietetas, su kuriuo atsižvelgiama į Putino vertinimus ir prioritetus. Atodaira kūrybinga, laisva, sutarianti su Donato Saukos spontaniška euristika, netikėtais minties posūkiais ir išsišakojimais. Tarp visų Putino mokyklos literatūrologų Donatas Sauka yra toliausiai nužengęs siekdamas diskursyvia kalba perteikti „grynąjį“ poetiškumą, kurį implikuoja Putino estetika. Kitais atžvilgiais paralelės nebeįžvelgiamos. Putiniškąją kūrinio meniškumo refleksiją, pagrįstą išorinių ir išvidinių kūrybos veiksnių darnos įspūdingumo vertinimu, Donatas Sauka pakeitė meninės tiesos, siejamos su istorinėmis, kultūrinėmis, psichologinėmis ir kitokiomis motyvacijomis, refleksija – kokiu būdu kūrinyje atsiverianti tiesa yra natūrali, įtaigi ir poetiška. Kita Putino poveikio modifikacija – išskirtinis dėmesys poetiškumo raiškai, kūrinio, kaip savarankišką būtį įgavusio literatūrinės kūrybos produkto, savitumui. Skirtingai nuo Irenos Kostkevičiūtės, kuri neatsitraukė nuo Putinui būdingos atidos kūrėjo talento ir vaizduotės individualumui, Donatui Saukai labiausiai rūpimas yra ne menininkas, bet kūrinys – poetinė jausmo ir minties konfigūracijų, vertybinio kryptingumo, vaizdavimo išmonės, simbolių ir metaforų polisemijos aura. Vaisingiausia Donato Saukos minties sąlyčio su literatūros kūriniu iškrova yra konkretų žmogiškosios būties aktualizavimąsi perteikiančių poetinių struktūrų analizė ir interpretavimas.

„Įsižiūrėjimo“ arba, tiksliau, analizuojančios ir aiškinančios minties „įsismelkimo“ į kūrinį aktas Donato Saukos literatūrologijoje atrodo spontaniškas, tačiau iš tikrųjų yra sutelktas ir kryptingas. Meninis savitumas įžvelgiamas pro mitologinių, istorinių, tautinių, etinių ir kitokių realijų sklaidą. Įvardijama esminė kokybė, arba „tiesos spindėjimas“, kaip šią raišką yra pavadinęs Martinas Heideggeris1. Interpretavimo paradigma aprėpia veikėjų ir situacijų charakterizavimą, fabulos, siužetinių linijų apibūdinimą, poetikos išskirtinumo aptarimą.

Sekant Donato Saukos minties skverbimosi į kūrinį kelią, pro „saukiškos“ refleksijos kibirkščiavimą galima įžvelgti ir pastovumą. Pirmoji konstanta – minėtasis kūrinio poetiškumo pobūdžio, kuris kartu yra ir poetinės sugestijos šaltinis, įvardijimas. Kūrinys apibūdinamas kaip lyrinis, epinis, dramatinis, fantastinis, buitiškas, sentimentalus ir pan. Kiti parametrai poetiškumą susieja su tematika, siužetinių linijų ir motyvų šakojimusi, žmogaus lemties, naujos tiesos atsivėrimo, pasaulio diskretumo pajautos komentavimu. Iš pozityvistinės literatūrologijos kaip tradicija ateinantis istorinis / kultūrinis meninės tiesos sąlygotumas Donato Saukos tekstuose yra dvejopas: reiškiasi kaip aptariamo vaizdo ar jo elementų motyvacija, t. y. moralinių, socialinių, psichologinių ir kitokių sąsajų su realia tikrove nurodymas, ir kaip atitrauktas nuo tiesioginės vaizdo analizės paruošiamasis įvadas – apibendrintas išorinių visuomeninio gyvenimo sąlygų ir aplinkybių, motyvuojančių kūrybos vaizdų profilį, aptarimas. Kūrinio interpretavimo modelį užbaigia vertinimas. Kuo natūralesnė kūrinio tiesos atodanga, tuo poetiškesnė raiška. Poetiškumą menkina apibendrinimo stoka, eklektika ir inertiškas kartojimasis.

Donato Saukos koncepcijos ir apibendrinimai susiklostė daugelį metų profesoriaujant Vilniaus universitete, kuriame skaitė lietuvių tautosakos kursą ir vedė Europos poezijos seminarą. Akademinis darbas tiesiogiai susijęs su moksline veikla. Kaip literatūrologas, Donatas Sauka debiutavo 1957 m. monografija „Salomėjos Nėries kūryba 1921–1940“. Ji išsiskyrė dėmesiu Salomėjos Nėries poetinio žodžio įtaigai ir nuoširdumui. Pro socialistinės pasaulėžiūros klostymosi ir realistinių kūrybos elementų stiprėjimo paieškas, liaudiškumo patetiką ir kitus sovietinei Lietuvos literatūrologijai tuo metu privalomus kanonus monografijoje atsigręžta į subtilų poetės lyrikos žavesį, aptariamas eilėraščiuose išreikštas jaunystės jausmų tyrumas, laimės ilgesys, skaudi, kupina polėkio ir kančios, gyvenimo tragizmo pajauta. Slogioje kontroliuojamos intelektualinės veiklos erdvėje Donato Saukos knyga akademiniam jaunimui magėjo kaip kūrybingo ir nepriklausomo mąstymo, sugebančio apeiti komunistinės ideologijos diegiamą primityvų meno sociologizavimą, pasireiškimas.

Vėlesnius dešimtmečius Donatas Sauka paskyrė lietuvių tautosakos meno tyrimams. 1970 m. išleido fundamentalią studiją „Tautosakos savitumas ir vertė“, 1982 m. – vadovėlį „Lietuvių tautosaka“. Pastaroji knyga 1986 m. buvo išleista rusų kalba, sulaukė palankaus tarptautinės folkloristų bendruomenės įvertinimo.

Studijoje „Tautosakos savitumas ir vertė“ susitelkta į bendruosius tautosakos, kaip estetinio reiškinio, parametrus. Išsamiai aptarta tautosakos žanrų įvairovė, poetikos specifika, būdingos fantastikos, buitiškumo, lyrizmo, juoko ir kitokios poetinės raiškos atodangos, nacionaliniai meninio savitumo bruožai. Ši studija kartu su Vytauto Kubiliaus darbais atliko avangardinį vaidmenį lituanistikai vaduojantis iš marksizmo primestų požiūrių. Intuityvus, neturintis teorinės refleksijos, pozityvistinių nuostatų transformavimas į estetinės fenomenologijos modeliuojamąsias, kuris įžvelgiamas Donato Saukos studijoje ir vėlesniuose jo darbuose, bendrąja prasme reiškia ne ką kita, kaip sociologinės Georgijaus Plechanovo estetikos, kuria pagrįstos kone visos komunistinių ideologų propaguojamos meno doktrinos, atmetimą, putiniškojo požiūrio į meną triumfą.

Antrąją knygą – „Lietuvių tautosaką“ – tik sąlygiškai galima vadinti vadovėliu. Iš tikrųjų tai daugiaamžės dvasinės lietuvių kultūros, kurią perteikia tautosaka, apmąstytas ir apibendrintas pristatymas. Knyga unikali žinių gausa, savitu tautosakos suvokimu, lietuvių tautos kūrybinių galių jėgos ir poetinės išmonės įžvalga. Žymus folkloristas prof. Izalijus Zemcovskis, vertindamas Donato Saukos „Lietuvių tautosakos“ rusiškąjį leidimą, pažymėjo, kad šioje knygoje ne tik iškelta į šviesą lietuvių tautos išmintis, rūpesčiai, idealai, bet ir išryškintas „jos subtilus požiūris į pasaulį, meniškumo genijus, kūrybos poetika“, atskleistas „tautos mąstymo būdas įvairiais istoriniais laikotarpiais“. Tokio užmojo knyga, parašyta vieno autoriaus, esanti neeilinis reiškinys. „Jos pasirodymas gimtąja kalba buvo svarbus lietuvių kultūros įvykis“, – teigia profesorius2. 2007 m. pasirodė antrasis pataisytas ir papildytas naujais skyriais „Lietuvių tautosakos“ leidimas. Poetinė tautosakos žanrų analizė šiame leidinyje pratęsta poveikio profesionaliam XX a. 8–9 dešimtmečių menui aptarimu, Justino Marcinkevičiaus ir Marcelijaus Martinaičio kūrybos interpretacijomis.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje Donatas Sauka grįžo prie individualiosios grožinės literatūros tyrumų. 1988 m. pasirodė monografija „Žemaitės stebuklas“, 1994 m. – nedidelė eseistinio pobūdžio monografija „Jurgis Savickis. XX amžiaus literatūros šifras“, 1998 m. – Europos poezijos seminare per daugelį metų susikaupusius pastebėjimus ir apmąstymus apibendrinantis veikalas „Fausto amžiaus epilogas“.

Monografijoje „Žemaitės stebuklas“ aptariamos lietuvių epinio pasakojimo poetikos ištakos. Žemaitės kūrinių savitumas siejamas su XIX a. antrosios pusės Lietuvos kaimo žmonių dvasiniu gyvybingumu – inertiškos buities tėkmėje atsiskleidžiančiu sąžiningumu ir savigarba, šviesesnės ateities viltimi, autentiškais orumo, darbštumo, natūralaus ryšio su gamta, ištikimybės žmoniškumui vaizdais. Antrojoje monografijoje aiškinamas Jurgio Savickio kūrybos poetiškumo fenomenas. Teatrališkumą, ironiją, lyrizmą, vaizdo ekspresiją ir eleganciją implikuojanti rašytojo poetika laikoma XX a. avangardinei Europos kultūrai būdingo meninės pasaulėjautos subjektyvizavimosi apraiška, įžvelgiamas racionalizmo ir individualizmo poveikis. Jurgio Savickio kūryba traktuojama kaip radikalus atsitraukimas nuo iki tol lietuvių literatūroje vyravusios buitinio realizmo, sentimentalumo, graudulio, pasyvaus susitaikymo su žmogaus dalia tradicijos.

„Fausto amžiaus epiloge“ vienkryptė tyrimo slinktis sunkiai įžvelgiama. Veikalą sudaro diskreti XVIII–XX a. Europos poezijos raidos panorama, kurioje matoma Johanno Wolfgango Goethės faustiškojo žmogaus universalumo ir dvasinės pilnatvės erozija, per meninės pasaulėjautos subjektyvėjimo procesus, prasmingumo neigimą, savitikslio individualizmo plėtrą vedanti į sąmonės aklavietę, humanistinių vertybių, kuriomis pagrįsta Vakarų kultūra, nykimą. Šiame kontekste apmąstomi Charles’io Baudelaire’o, Arthuro Rimbaud, Rainerio Marijos Rilkės, Boriso Pasternako, Paulio Valèry ir kitų reikšmingų Europos poetų pasiekimai, nušviečiamos lietuvių poezijos sąsajos su jų kūryba, duodamos Goethės ir Maironio, Baudelaire’o ir Putino lyginamosios sąlyčių paralelės. Konstatuojant istorinių priežasčių nulemtą lietuvių dvasinės kultūros nebrandumą, atkreipiamas dėmesys į nepakankamą intelektualinį tikrovės struktūrinimą ir formalizavimą, proto šviesos, kūrybingo mąstymo stoką. Viltį teikia neslūgstanti lietuvio dvasinio nerimo ir veržimosi jėga. Veikale teigiama, kad, nepaisant kultūros plėtojimąsi stabdžiusių politinių sukrėtimų, XX a. suklestėjusi lietuvių poezija pasižymi stipriu tiesos pojūčiu, yra jautri aktualiems Europos dvasinio gyvenimo poslinkiams. „Fausto amžiaus epilogą“ prof. Vanda Zaborskaitė įvertino kaip neeilinę proto ir valios pastangą suvokti, kokiomis vertybėmis vadovaudamasi Europos kultūra palydėjo į praeitį XX a. Donato Saukos knyga, nurodė ji, absorbuoja ir interpretuoja „didžiulį europinės poezijos ir filosofijos lobį“, padėjo jam tapti „lietuvių kultūros savastimi“3.

Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog Lietuva jaučia didelį dėkingumą garbingos sukakties sulaukusiam profesoriui. Mylime, gerbiame ir sveikiname! Donato Saukos išvarytas lituanistikos baras yra tvirta atrama ir aiški kryptis moderniosios kultūros iššūkių akivaizdoje bręstančiai naujai lietuvių kultūros puoselėtojų kartai.

___

1 Kūrinio tiesa, pasireiškianti kaip esamybės esmingumas, yra šviesa, suteikianti kūriniui savo spindėjimą. Kūriniui suteiktas spindesys yra grožis. Grožis yra būdas atsiskleisti tiesai kaip atvirumui. Žr.: Martin Heidegger, „Meno kūrinio prigimtis“, in: Grožio kontūrai, V., Mintis, 1980, p. 237.

2 Izalijus Zemcovskis, „Apie lietuvių tautosakos poeziją ir poetiką“, in: Tautosakos darbai, t. XII (XIX), V., LLTI, 2000, p. 23.

3 Vanda Zaborskaitė, Tarp istorijos ir dabarties, V., Tyto alba, 2002, p. 423.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.