EVALDAS DIRGĖLA

Dar vienas (gal antrasis atėjimas)

Baldų fabriko „Juozapas ir kompanija“ darbininko šeimoje laukiama pagausėjimo. Nerimauti nėra ko: nėštumas buvo normalus ir štai – išnešiotas (kaip dera) devynis mėnesius, pasaulį naujagimis išvydo žvalus ir sveikas. Sterilioje ligoninės palatoje kūdikėlį skaisčiai baltais chalatais apsitaisę žmonės sutiko kaip ir kiekvieną – jo ūgį ir svorį įrašydami kartu su pirmaisiais, jų įsitikinimu, nepermaldaujamai prasidedančios asmeninės ligos istorijos faktais – gimimo laiku ir vieta. Į dangų nesidairė niekas. Piemenų tūkstančio kilometrų spinduliu aplink ligoninę nebuvo. Vienas senyvas (bendra kolegų nuomone, „iš galvos išėjęs“) daktaras, teisybė, ganė savo ožką netoliese, įtikėjęs stebuklinga jos pieno galia, kalbama, net gyvenęs su ja. Visi kiti gyvuliai, skrupulingai laikantis naujųjų įstatymų raidės, „jų pačių labui“ buvo įkalinti gigantiškuose maisto pramonės kompleksuose, kaip buvo skelbiama – „rūpinantis jų teisėmis, jiems patiems pageidaujant“, verčiami klausytis nemirtingos muzikos (dažniausiai Vienos klasikų ir t. t.).

Naujos žvaigždės, danguje sužibusios gimtadienio rytą, žmonės nepastebėjo. Nebematė niekas nei senųjų žvaigždžių – kaip visiškai nenaudingos, jos buvo paliktos pačios sau ir brangiai mokamiems specialistams. Jie tardavosi su politikais ir rinkodaros šamanais – ką apie dangų pranešti žmonėms. Buvo pasamdyti užsienio ekspertai, jie nustatė, kad vienintelė mūsų žmonėms tinkama veikla – BVP auginimas, o didžiausia laimė, visų viršūnių viršūnė – geresnis (nuolat gerėjantis!) mokesčių surinkimas.

O mažylis tuo tarpu augo nuovokus. Vos dvylikos jau diskutuoja universitetų katedrose su teologijos profesūra. Su „tamstomis mokytojais“ pasiginčydamas mokyklą tačiau baigia be didesnio skandalo. Deja, skausmui tėvų širdžių, trisdešimtmetis – vis dar be aiškios profesijos, nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Perspektyvos miglotos: administracinės nuobaudos (tamsiu paros metu ėjo kelkraščiu nesegėdamas specialaus atšvaito ir t. t.) – į rimto žmogaus, rimto vyro gyvenimą visa nėmaž nepanašu. Daug ką studijavęs, neužbaigęs nieko; nenuorama, neranda gyvenime vietos. Šeimos nekuria, netgi kokio nors menininko (Viešpatie pasigailėk!) karjeros rimtai nesiekia… Galiausiai ima veikti. Be licencijos, verslo liudijimo, veiklos „neįregistravęs“, važinėja iš miesto į miestą… Lyg pasakas seka ar paskaitas skaito. Lyg ir apie gyvenimą ar mirtį… Kažką apie amžinybę – tokie tarytum autoriniai vakarai…

Sensacijų tokiais atvejais netenka laukti ilgai. Ir štai – „Vakaro naujienos“: visuotinai pavojingos fanatikų sektos ir tarptautinio teroristų tinklo įkūrėjas J. K. pagaliau sulaikytas (su įkalčiais!). Rodė ir per „Panoramą“ vedamą surakintomis rankomis. Kalinamas trumpai. Nuteisiamas aukščiausia – mirties – bausme, specialiu potvarkiu trumpam sugrąžinta. Nuosprendis įvykdomas nedelsiant.

 

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.