Tekanti saulė
Johnas Donne’as (1572–1631) – anglų baroko poetas, žymiausias „metafizikų mokyklos“ atstovas, naujai atrastas XX amžiuje. Eilėraštis išverstas lituanistikos duomenų bazės projektui. Projektą vykdo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas su partneriais.
Tekanti saulė
Saule, tu nenustygstanti Kvailė sena, Kam mus šviesa už lango budina? Kodėl paklust tau turi mylintys? Stropi niekšele, kelki juos – Mokinukus ir pameistrius, Pranešk dvariškiams, kad karalius jos, Doroti derlių šauk skruzdžių būrius; Nežino meilė oro permainų Nei laiko skarmalų: valandų, dienų. Manai, kad tavo spindulių Nieks neįveiks? Užtemdyčiau juos vieninteliu mirks- niu, bet neregėčiau jos, tad negaliu Šalin akis nusukt gebi? Tai informuok – vėliau, rytoj – Mane, ar liko Indijos abi, Kur buvo, o gal lovoj jau šitoj. Ir tie karaliai, kur sutikai anksčiau: Aš juos visus čia gulinčius matau. Ji – visos šalys, o visi Valdovai – aš. Jei mudu mėgdžioja valdovai, kas Garbė ar pinigai? – vien kliedesys. Kai mes – pasaulis, tu perpus Esi laiminga, nes viena. Turi darbuotis, amžius nors garbus: Mus šildyk, pareigą atlikdama. Visur, saule, šviesi, jei į lovą švie- si; ji bus tau ir centras, ir erdvė. Iš anglų kalbos vertė Laurynas Katkus
Komentarai / 1
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Čia, kaip suprantu, vertimo juodraštis. Originalas rimuotas, o čia hipermoderni anžambemaninė proza a la Laurynas Katkus. O kur poetinis vertimas?