Kaip rašysime tikrąją Vydūno pavardę?

ALGIRDAS MIKAS ŽEMAITAITIS

Šiais metais minėjome dvi žymaus Mažosios Lietuvos filosofo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno sukaktis. Sukako 145 metai, kai jis 1868 m. kovo 22 d. gimė Jonaičių kaime (Gaidelių valsčiuje, Šilokarčemos apskrityje), taip pat suėjo 60 metų (1953 m. vasario 20 d.) nuo jo mirties Detmolde (Vokietijoje). Gegužės 10 d. Detmolde prie pastato, kuriame laikinai gyveno Vydūnas, buvo pritvirtinta atminimo lenta. Gal pagaliau ir Klaipėdos valdininkai ras vietą Vydūno paminklui?

Visą šimtmetį įvairiuose leidiniuose (enciklopedijose, moksliniuose straipsniuose ir kt.) buvo rašoma Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storosta). Tačiau „Mažosios Lietuvos enciklopedijoje“ atsirado lietuviška jo pavardės forma – Storostas (Mažosios Lietuvos enciklopedija, t. 4. Vilnius: MELI,

Vydūnas-Vilhelmas Storostas (1868-1953)

2009, p. 718). Vydūno asmens dokumentuose kaip Vokietijos piliečiui buvo įrašyta Storost Wilhelm. Dr. Vacys Bagdonavičius, daug prisidėjęs prie Vydūno raštų tyrinėjimo ir populiarinimo, teigia radęs kelis atvejus, kai pats Vydūnas savo pavardę rašė su galūne -as. Pavyzdžiui, taip yra jo rašytoje giminės genealogijoje (Bernardas Aleknavičius, Vydūnas, Vilnius: Mintis, 1999, p. 15). Dabar rengiamas vienatomis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos žinynas“ užsienio kalbomis.

Bene pirmą kartą Mažosios Lietuvos lietuviškoje periodikoje Vydūno pavardė Storostas paminėta 1896 m.: Lietuwiškoji bažnytinė giedorių draugystė praėjusioj’ nedėldienėj’ pirmą sykį į atwirumą stojos ir bažnyčioje giedojo. Po wedimu sumanančio mokįtojo, pono Storosto, giedojimas labay gražey sekės ir, kaip rodės, wisiems pamėgo [Tilžė] („Iš Lietuvos ir abiejų Prūsų provincų“, Nauja lietuviška ceitunga, 1896, jan. 7 (Nr. 2), p. [2]).

Paskui periodikoje Vilius Storosta (Vydūno vardas ėmė rodytis vėliau – Vidūnas 1907 m. lapkritį) straipsnius ar vertimus pasirašinėjo W. Storost (1904, 1905), Wilh. Storost (1906), kriptonimais (1904 m. – R. M., S., St., W. St., W. St. isz T.; 1905 m. – L. A., M., Mn., R. L., St.; 1906 m. – Storost, Mn., S., St.; 1907 m. – Wd.). Vėliau kiti dažniausiai rašė Vydūnas, nors pasitaikydavo ir tikroji pavardė Storosta. 1914 m. liepos 8 d. Tilžės lietuvių klubas surengė nabaštininkui Lietuvos mylėtojui Viliui Kalvaičiui (1848–1914) skirtą atminimo vakarą. Jame pons Storosta prisimine Kalwaiczio prietelystės su Dr. Sauerweinu. Kaip žinoma wadinos Dr. Sauerweinas Girėnu, o tai wien todėl, kadangi jis Girėnuose prie Kalwaiczio gyweno ir ten lietuwiškay mokinos („Kalvaičio atsiminimui“, Lietuviška ceitunga, 1914, jul. 11 (Nr. 82), p. [2]).

Šešiasdešimtmečio sukaktuvių proga 1927 m. gruodžio 16 d. (lotynų kalba rašytas diplomas įteiktas 1928 m.) rašytojas ir filosofas Vilius Storosta Vydūnas už 30 metų vaisingą darbą lietuvių literatūros dirvoj buvo išrinktas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos garbės daktaru (Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, 1922–1932: trumpa 10 metų veikimo apžvalga, Kaunas: [VDU, 1932], p. 26; Lietuvos universitetas 1928–1929 mokslo metais, Kaunas: Lietuvos universiteto leidinys, 1929, p. 8).

Vydūno brolis Jurgis Martynas taip pat buvo Storosta. Jo vaikaitis Jürgenas Storostas (g. 1940 m. liepos 20 d. Vitenberge), vokiečių kalbininkas, Vokietijos mokslinėje spaudoje paskelbęs straipsnių apie Vydūno genealogiją, šeimą, ryšius su vokiečių kultūra (kai kurie iš jų išspausdinti ir Lietuvos periodikoje), lietuviškai rašomas Storosta.

Sekmadienį [lapkričio 14 d. – A. Ž.] staiga pasimirė sawo bute Dr. Jurgis Storosta, Luizės gimnazijos istorijos mokytojas. Nabaštininkas buwo gimęs 1872 m. spalių 11 d. [pasak MLE, lapkričio 11 d. – A. Ž.] Neudorfe Pilkalnės apskrityj. Jis yra brolis mūsų žinomojo rašytojo Dr. Wydūno. Nuo 1925 m. balandžio 1 d. jis mokytojawo Luizės gimnazijoj Klaipėdoje. Dr. Storosta mirė širdies stabo ištiktas. Jis buwo rastas besėdint ant sofos negywas ir rankoje laikė knygą. Nabaštininkas yra parašęs Lietuwos istoriją wokiečių kalboje, kuri iki šių dienų naudojama Klaipėdos wokiškose mokyklose („Mirė dr. Jurgis Storosta“, Lietuvos keleivis, 1937, lapkr. 17 (Nr. 267), p. 3).

Wakar, penktadienį, po pietų iš Luizės gimnazijos aulos į miesto kapines buvo išlydėtas nabašninkas Dr. Jurgis Storostas. Auloje lawonmišią laikė wyskupas Obereigneris, po jo atsisweikinimo žodžius kalbėjo Dr. Wydūnas ir Luizės gimnazijos direktorius Scharffeteris. Giedojo Luizės gimnazijos mokinių choras. Išlydint į kapines priešakyj ėjo gimnazijos mokiniai su wainikais, paskui karsto lydėjo wyskupas Obereigneris, direktorius Scharffetter, nabašninko broliai, giminės, pažįstamieji ir mokytojai. Ant kapinių trumpą mišią laikė wyskupas Obereigneris ir giedojo mokinių choras. Giminėms bey pažįstamiems tyliai atsisweikinus su nabašninku ir padėjus ant kapo wainikus wisi išsiskirstė („Dr. Jurgis Storostas †“, Lietuvos keleivis, 1937, lapkr. 21 (Nr. 270), p. 3).

Tačiau laikraštininkais negalima pasitikėti – tame pačiame „Lietuvos keleivyje“ po keturių dienų jau rašoma Storostas. Beje, tose žinutėse skirtingai rašoma net nabaštininkas ir nabašninkas.

Tilžėje leistame Prūsų lietuvių tautinės mažumos laikraštyje „Naujasis Tilžės keleivis“ Jurgio pavardė rašoma vokiškai Storost („Mirė Dr. Jurgis Storost“, Naujasis Tilžės keleivis, 1937, lapkr. (nov.) 24 (Nr. 94), p. [2]).

Jonas Vanagaitis almanache „Kovos keliais“ rašė dvigubą pavardę Vilius Storosta-Vydūnas (Kovos keliais, Klaipėda, 1938, p. 132–133).

1987 m. išleistame literatūrologo Vytauto Vanago sudarytame „Lietuvių rašytojų sąvade“ (1996 m. jis buvo pataisytas ir papildytas) rašoma Vydūnas (tikr. Vilius Storosta) (Vytautas Vanagas, Lietuvių rašytojų sąvadas, 2-asis patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996, p. 127).

Dar sovietmečiu pasirodė solidus dvitomis „Lietuvių pavardžių žodynas“, kurį parengė Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto darbuotojai Aleksandras Vanagas, Vitalija Maciejauskienė ir Marytė Razmukaitė. Žodynas buvo rašomas remiantis turimomis pavardžių kartotekomis ir fondais. Įvade nurodoma, kad kalbinis pavardžių apdorojimas žodyne yra minimalus. Tačiau pavardės, būdamos ir savitu juridiniu faktu, perduodamos iš kartos į kartą, oficialiai negali keistis, nes ir vienos raidės pakeitimas [paryškinta mano – A. Ž.] pavardėje iš esmės yra naujos pavardės sudarymas. Žodyne įrašyta: *STOROSTA (of. Storost) Pgg 3, Šlu 30 (33) – žr. Storasta (Lietuvių pavardžių žodynas, L–Ž, Vilnius: Mokslas, 1989, p. 827).

Kaip matome, jo sudarytojai pavardžių kartotekose rado tris Storostų šeimas, gyvenančias Pagėgių, ir net trisdešimt – Šilutės apylinkėse, kur ir gimė Vydūnas. Tačiau visos pavardės su galūne -a ir nė vienos su -as.

Ar „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ redakcinė kolegija turėjo teisę pakeisti oficialiai įregistruotą ir daugiau nei šimtą metų vartotą pavardės formą? Ar ateityje visur rašysime tikrąją Vydūno pavardę Storostas, o ne Storosta?

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.