W. H. AUDEN. Eilės

O, koks ten aidas

- O, koks ten aidas klony grūmoja?
Būgnai, trimitai – ir dulkės, dulkės?
- Kareivių pulkas eina, brangioji,
Kareivių pulkas.

- Kas gi ten žiba, kas mirguliuoja,
Blyksniai toli matyti, matyti?
- Jų darnios gretos žengia, brangioji,
Jų ginklai švyti.

- Traukia kolonos: pirmoji, antroji,
Nuo žingsnių virpa sodybos, sodybos…
- Tikriausiai tiesiog manevrai, brangioji,
Tiesiog pratybos.

- Suka į šoną. Nejaugi žygiuoja
Mudviejų pusėn, mudviejų pusėn?
- Taip jiems įsakyta. Kodėl tu, brangioji,
Kuždi Tėve mūsų?

- Žiūrėk atidžiau: jų voros vingiuoja
Prie daktaro durų, daktaro durų?
- Nė vienas iš jų nepatyrė, brangioji,
Nei kulkos, nei durtuvo dūrio.

- Ieško klebono? Gal įlinguoja
Į jo darželį, į jo darželį?
Taip, jie greta klebonijos, brangioji,
Bet eina pro šalį.

- Gal ties kaimyno būstu sustojo –
Taip man atrodo, taip man atrodo?
- Ne, jie ne ten. Jie artėja, brangioji,
Prie mudviejų sodo.

- Kur tu skubi? Juk mane nuo pavojų
Buvai apginti prisiekęs, prisiekęs!
- Turiu palikti tave, brangioji,
Tavęs neapsaugos niekas.

Apsupo namą, sulaužė spyną,
Koridoriaus grindys girgžda po kojom,
Kerziniai batai kilimą mina,
Akys liepsnoja.

Vertė Tomas Venclova

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.