Miłosz Biedrzycki (MLB). Eilės
Miłoszas Biedrzyckis (MLB) (g. 1967 m. Koperyje, Slovėnijoje) – lenkų poetas, vertėjas, vienas svarbiausių su leidiniu „Brulion“ siejamos kartos autorių. Baigė Krokuvos kalnakasybos ir metalurgijos akademiją, dirba inžinieriumi geofiziku. Gyvena Krokuvoje. Devynių poezijos rinkinių autorius. Verčia į lenkų kalbą anglakalbę ir slovėnų poeziją. Poezijai būdingas žaidimas kasdienės kalbos paradoksais, individualios patirties universalumo paieškos, dėmesys ne tik regimam, bet ir apčiuopiamam, per kitas jusles ir atminties asociacijas suvokiamam pasauliui. Numatomas šių metų „Poezijos pavasario“ svečias.
Sofostrofa
Ateinu pas tave, išsivystęs tarsi fizalija. Išmaudai mane savo kamuoliu. Tik ambicija kyšo iš manęs lyg lankas ir jungia su elektros tinklu, lubomis automobiliukams. Išmaudai mane savo kamuoliu. Ji – ne stulpas,
ne bokštas, nejungia debesų su dulkėta aikšte, dulkėmis ore, kova dėl kamuolio ant smėlio ir žvyro. Matyti ir jausti, aiškiau ir daugiau, bokšte, horizontaliame, nešiojamame, jungiančiame kojas su galvomis. Auštant
atsiveria tunelis, sakai, priplaukia žuvis. Kokia ta žuvis, kur plaukioja tuneliais? Ar gali pagesti nuo galvos? Kojų? Nugaros? Tunelis sakai, išmaudai mane, kova dėl kamuolio –
Gal
Sausi pagaliai, erškėčiai, gal sena fanera: prakurai. Vis augantis iš rytų dangus šiandien buvo pabrėžtinai tuščias. Įsivaizdavau, kad palei kelią stovi išsirikiavę meksikietiški kaktusai. Tačiau nebuvo jokių kaktusų. Neturėjau net sieros popieriaus gabalėlio, kad staiga prireikus įbrėžčiau ugnį. Tikriausiai labiau tave myliu nei mėgstu, ne visai suprantu, kaip galima mėgti smailias, išsikišusias dalis, kurios mane pjausto iš vidaus į juosteles. Arba kitaip: mėgstu tave ir gerbiu, bet turbūt man turėtų nutikti koks nors dvasinis riktas, kad darsyk tavim patikėčiau. Žinoma, tai tik įsikalbėta, nes pasitikėsiu tavim dabar ir visados. Tiek tų dulkių prisinešė į oro filtrą: turėjo būti kreminis lyg siena, o dabar tamsiai pilkas tarsi oda nebepasirodančio dramblio, visai panirusio į uždaros jūros murmėjimą.
Iš nerijos
Po kiek antras atitraukimas? Sapnas apie garbanotą vyrą su duonine, Krynica Morskoje tvarkantį užrašus iš Krynica Gurskos. Mieste kalbama, kad nepakaks vien judėti iš vietos į vietą. O kaip ritmo demonas, įsitvėręs į kaklą, pučiąs orą, netašytas? Vėlu, Mėnulis supasi atsukęs pilvą žemyn, Plejadės vandenyje. Vaiduoklės kopos baltos. Būti medūza, būti hidra. Kiaulpiene, o gal sausažiedžiu. Ilgas turėtų būti koridorius į legendą apie Jūros Akį. Pulti žemyn galva ir – bum. Štai Tatrų ežerai: Raudonasis, Juodasis, du Žalieji, penki Lenkijos, menamas ežeras tarp riešo ir alkūnės. Bronzinis drugys sustoja prieš oro srovę, kvėpuoja švilpdamas. Spintos vidų skrodžia lokomotyvas. Garso strėlė atpančioja kelius, įstrigo pėda tarp pabėgio ir bėgio. Veria man širdį ilgesys. O gal tai užkratas. Kopos šlaite – kalnų miško – palei bėgius –
Eilėraštis Annai Frenkel
Taip, grojau ansamblyje, kol bandeonininkui išsivystė nykščio hipertrofija. Per daug repetavo. Sunku išspriegti atgal mintis iš neįbrėžto spindesio šalies. Mano vardai išsilakstė į visas šalis vikriu anagrammento.
Dar prieinu prie fortepijono lyg prie nušiurusio žvėries, prisnūdusio. Panyžta man pirštai, neįkyriai, ant dulkių plunksnelės. Kur vėjas, tas, kur parašiutėlius pilkus pienių supins vėl į geltonas juosteles, spindint –
kasnakt
buvau sumanęs susivynioti į šlapią paklodę. vėl mane pagavo
skelbti ir pranašauti. botfortuose, galvoje. ar prisimena kas kvadrofoniją?
patrupinti paukščiams bandelės, nes neįvertins technikos. mašinoje
buvo tik keturi takeliai bet sugavau gal dar dvidešimt iš nežemiškos įgulos
tavo salyne? tavo. rožiniame? rožiniame.
Po kurio laiko randi (Alexandria ad Aegyptum) Tysiekui
Po kurio laiko randi kišenėje suglamžytą penketuką, penkis Egipto svarus (hamsa ginija). Melsvai žalią banknotą, kartais nusidažantį rusvai. Nuo prakaito? To nežinai. Ne taip ilgai važiavai traukiniu su lokomotyvu lyg slibinas.
Paskui ilgai, ilgai vaikščiojai išilgai sulig jūros krantu, vis po miesto labirintą, supainiojęs kryptį (kas sakė, kad žemėlapio viršuje turi būti šiaurė? niekas, o vis dėlto buvai tikras), kol galiausiai išėjai pro dulkėtus daugiabučius į šviesą! Žydrynė! Bangos tykšta į akmenis!
Rytą ore lyg šalta šlapia vata kavinėje susipainiojęs paprašai: Kavafis.
Trumpas dvelktelėjimas
Gana netikėta – kai kalbi su manimi telefonu ir tuo pat metu dvelkteli man tavo kvapas. Nors sėdi traukinyje, toli nuo čia. Kas mirksnį traukinys vis juda iš taško A į tašką B. Gražiai nuskambėtų, jei pasakyčiau, kad kaskart vis aiškiau užuodžiu tavo kvapą per telefoną. Bet tai trunka vos akimirką. Tarsi škvalas.
Yra elektrinis, prašom
Yra elektrinis O’Hara, štai prašom, ponia, su rankenėle. Gerai, tiks teatre prie šviestuvų.
Kalba, kurioje nėra „yra“, yra tokia, kad beveik jos nėra. Net tas vakaras, kur temsta, yra
temstantis.
Jėgų pusiausvyra
Ar ne tu buvai vienas iš mano skautų, padauža, grėsmingai mosikuojantis prie diskotekos „Equinox“? Negausi mano mobilaus, jis senas ir lupasi nuo jo guma. Be to, mūsų trejetas, o jūs patys tik trise. Apsieis miglotai prievarta pamuštais juokais ir kuris nors kuriam nors pridegs cigaretę.
Géant
Hana ir Renata kalba kaip mias, o dar sakoma, kad kitų tautybių. Tas vaikinas irgi kalba kaip mias, galbūt vienu metu abiejų tautybių. Neatmeta diplomato karjeros. Milžino varde dar vienas keblumas yra l su brūkšneliu – na Suwałki. Jei išsiųsiu tau nuotraukas iš pimpio skrydžio, ar galėsi pamilti mane net be lyties? Saugoti, kad bet koks jaudulys išlaikytų deramą registrą ir gaidą?
hommage Titui de Zoo
be aistros niekas neišeina, net žmoniškai atsikelti iš lovos, tai ir nesikeliu. kaip tik tas laikas, kai atrodo, kad paruzija – tai toks pomidorų padažas, ir niežti pėdos, kad niežtėtų. ir kada nors daugiau gyvenime, kad juos kalendra! nestoviniuoti visą dieną, šiek tiek dar pasėdėti ant tvorelės, gaudyti akimis ir niežtinčiomis pėdomis.
Kasdien burbuliuoju, atsargiai
Kasdien burbuliuoju, atsargiai liuoksėdamas žemyn nuožulniais laiptais. Ar Kazimiero Didžiojo gatvėje buvo blyninė. Ar geltonoje lūšnoje. Tiek pievų, užstatytų namais, dar daugiau sandariai užtrenktų dėžutėje. Prie šimtas dvylikto ganėsi arklys. Tas arklys buvo Kopciaus. Ties Regyklos gatve ganėsi karvė, prie rogučių kalnelio. Mazovijos ir Valstiečių sankryžoje prie daugiaaukščių ganėsi arklys. Karvės ganėsi Miesto ganyklose.
Iš: MLB. Sofostrofa i inne wiersze. Kraków: Wydawnictwo a5, 2007 Vertė Vytas Dekšnys
