Prancūziška antienos filė

DŽIUGAS JUODKAZIS

Pokalbis restorano virtuvėje

– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves, verdi keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku? Pakartok.

– Tada baklažanus ir truputį pipirų.

– Viską pakartok!

– Nuo pradžių?

– Taip!

Mindaugo Lukošaičio piešinys

– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves, o tada įberi truputį pipirų.

– Kur tu įberi pipirus?

– Aš, aš juos, tuos pipirus, aš juos…

– Na!

– Paimu va nuo tos lentynos.

– Tai nejaugi tu juos iš namų atsineši…

– Gerai. Galiu ir iš namų atnešti. Kaip pasakysite.

– Iš kokių namų?

– Iš jūsų, žinoma, ne kvailas gi aš!

– Jeigu tu ne kvailas, o tu tikrai matau, aš matau… Tiek to, klausyk dar sykį.

– Aha, klausau.

– Bulves reikia virti keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudinti minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?

– Žinoma, imu bulves, bulves… Oho! Tai bulves irgi iš namų nešiojat?

– Ką tu – kvailas?

– Taigi pats ką tik sakėte, kad ne. Jūs gi mokytojas, kaip pasakysite – taip ir bus.

– Gaila, kad aš ne psichiatras.

– Mano psichiatras yra Filipovičius. Jis dirba privačiai nuo devynių iki šešių. Žinoma, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas.

– Štai kaip…

– Galiu adresą duoti.

– Tu man siūlai psichiatro adresą?

– Aha. Tik reikia paskambinti prieš einant. Užsirašyti iš anksto, suprantat? Taip yra dėl to, kad pas jį labai daug norinčių.

– Daug norinčių?

– Aha, bet aš galiu su juo pašnekėti, jeigu norite. Gal jus be eilės priims.

– Matau, prastai tavo psichiatrui sekasi.

– O iš kur jūs žinot?

– Plika akimi matosi.

– Aha. Jūs viską matote.

– Tu esi mokinys, supranti?

– Aha. Ne kvailas gi aš.

– Tada reiškia, kad kvailas – aš!

– Va matote, tai jums ir sakau, nueikite pas Filipovičių!

– Tu čia atlieki praktiką ir mokaisi gaminti prancūzišką antienos filė, supranti?

– Taip. Ko gi čia nesuprasti.

– Gerai, dabar žiūrėk! Imi bulves ir verdi keturias minutes. Salierus, moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę. Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?

– Kartojate man jau trečią kartą, lyg kokiam idiotui.

– Imi bulves! Verdi keturias minutes! Salierus! Moliūgų sėklas, antieną skrudini minutę! Tada sudedi baklažanus ir įberi truputį pipirų! Aišku?

– Aha. Tik nereikia taip šaukti. Girdžiu tai aš gerai.

– Tada pakartok.

– Imu bulves… Verdu keturias minutes.

– Gerai! Šaunuolis. Ir tada?

– Pabaigoje įberiam truputį pipirų! Ar aš neteisus?

– Teisus. Žinai ką? Gal tu man duok savo psichiatro telefoną.

– Negaliu. Todėl, kad jis stovi ant psichiatro Filipovičiaus spintelės.

– Ant spintelės?

– Aha. Baltas su mygtukais ir skamba, kai kas nors nori pasikalbėti.

– Tai rytoj mes pas jį nueisime, o dabar atidžiai klausyk: imi bulves…

– Aišku, aišku! Imam bulves ir rytoj einam su jomis pas psichiatrą Filipovičių.

– Šaunuolis! Einam prisikrausime bulvių.

Pokalbis gydytojo kabinete

– Ar psichiatras Filipovičius yra?

– O jūs nesinervinkite. Sėskitės, atsipalaiduokite, užsimerkite. Tuoj išgirsite muziką.

– Nereikia man muzikos, man reikia Filipovičiaus.

– Kankina dvasinės problemos?

– Mane kankina vienas mano praktikantas.

– Jis išnaudoja jus seksualiai?

– Seksualiai?

– Na, ar jis kiša rankas jums į kelnes?

– Blogiau, jis kiša rankas į verdantį vandenį.

– Labai įdomūs požymiai, reikia užsirašyti.

– Galite įsivaizduoti, jis kiša rankas į verdantį vandenį tam, kad įbertų druskos.

– Aha, vadinasi, jūs – virėjas.

– Taip, aš virėjas ir vakar man priskyrė kažin kokį nevisprotį praktikantą, kuris…

– Jūs įsivaizduojate esąs virėjas.

– Tai ne, kosmonautas.

– Taip. Suprantu. Jums atrodo, kad jūs – kosmonautas.

– Čia humoras toks – aš pajuokavau.

– Žinoma, pajuokavote.

– Klausykite, mano praktikantas yra jūsų klientas.

– Aišku. Jūs – kosmonautas, o jus seksualiai išnaudoja psichiatro Filipovičiaus klientai.

– Klausykit! Aš esu virėjas.

– Gerai. Matote, aš net užsirašiau – virėjas.

– Atėjau pas psichiatrą Filipovičių, o kodėl jūs neberašote?

– Todėl, kad čia visi pas Filipovičių, bet ne visi virėjai iš kosmoso.

– Juokų nesuprantate? Aš virėjas! Skaitykit, net pas jus parašyta, kad aš esu virėjas.

– Gerai. Sutinku, jūs – virėjas.

– Na va, pagaliau išsiaiškinome.

– O jeigu būtumėt kosmonautas, tai kuris – rusas ar amerikietis?

– Latvis.

– Dabar aišku.

– Kas jums aišku?

– Esate virėjas, bet norite tapti pirmuoju Latvijos kosmonautu.

– Aš esu virėjas! Galite užsirašyti dar sykį.

– Gerai.

– Ir kai norėsite sakyti „kosmonautas“, tuomet pasiskaitykite, ką užsirašėt. Pažiūrėkite, va, čia jūsų popieriuje parašyta, kad aš esu virėjas. Virėjas, o ne latvių kosmonautas.

– Nuo pat pradžių įtariau, kad jūs nebuvote kosmose.

– Dabar paklausykit.

– Aš klausau.

– Į mūsų restorano virtuvę atsiuntė beviltišką praktikantą… kaip čia švelniau pasakius.

– Būna tokių.

– Žinoma, judu tikrai susikalbėsite.

– Gerai, sakykite, kodėl jūs atėjote vienas?

– Todėl, kad praktikantas dabar sėdi jūsų koridoriuje ir saugo bulves.

– Nieko sau, sakykite – koks idiotas eidamas pas psichiatrą nešasi bulves?

– Va! Kaip tik tai aš ir norėčiau sužinoti.

– Įdomu. Kosmonauto asistentas…

– Taip. Teisingai, jis yra virėjas praktikantas, o bulves jis atnešė savo psichiatrui Filipovičiui.

– Matote, Filipovičiaus šiandien nebus, jis gydosi.

– Gydosi?

– Taip. Šiuo metu jį kamuoja depresija, o aš esu penkto kurso psichiatrijos studentas ir čia atlieku praktiką.

– Kitaip sakant – praktikantas?

– Taip.

– Na tada, tada man jau metas eiti, reikia grįžti į… kaip ten jį… kosmonautų bendrabutį. Vargšas Filipovičius.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.