AIDAS BAUBLYS. Eilės

Tolumoj

Tolumoj mano gentis skerdžiama

Svetimo ateivių prado

Aš skelbiu jos laidojimo dieną

Nešu plyšusią vėliavą

Tolumoj mūsų pasvaičiojimai baigias

Eikim pasitikt bučinio broliai

Vadinkim Jus broliais

Karaliai šunys prakeikti

Tolumoj ištirpęs paglostymas pagyrimu

Šiltas gultas bei visos atpažįstamos

Formos jos šiltos krūtys ir kiti

Negyvi meilės kūnai

Tolumoj aforizmai su ironija laukia

Tavo kaulų Tavo kaulų Tavo kaulų

Ir šaltis tolimas tolumoj totemu

Gerbtinu virto pasliku nuo laiptų

Nuvirtęs nesulaukė atsakymo

Dabar jį garbina

Nes jis žino

Tolumoj ištirpęs pasitiko tave

Naujas darbas tolumoj

Naujas gyvenimas apvalyt šią žemę švariai

Nupraust nuo savo genties tolumoj

Kur ugnis kviečia šokti

Tolumoj mano gentis skerdžiama

Svetimo ateivių prado

Aš skelbiu jos laidojimo dieną

Nešu plyšusią vėliavą.

Antradienio menininkas

Ei jūs! Beretnikai, bitnikai ir batoninkai!

Jūs kavinių siaubas, restoranų pažiba!

Jūs prakeikti žmonių rūkaliai, dvasios alkoholikai,

Jūs chroniški dievai iš gatvės šešėlių –

Į Jus, nelaimėliai pisuokliai, atsitiktiniai tėčiai,

Į Jus, pasaulio valkatos po žvaigždžių lietum,

Su kiauru skėčiu renkančius butelius ir bikus,

Į Jus, paklydusios skustos avys, baltų rankų

Laižiakai, miegantys baltuose lankuose su Liuciferiu

Ant krūtinės, bet negalintys duoti pieno, negalintys

Išmelžt medaus – užtat persikandat venas

Belaukdami savo dangaus, kur jūs prirašėt sau

Draugų draugus, žmonų žmonas, užkasėt tėvą

Ir visą žmonijos šeimą po niekieno žemės velėna

Ir kraujuojat akivaizdoj kosminės šviesos,

Kurios nematot, kurios nenorit.

Į Jus! Sausi kaulai, sausa oda, sausa kava,

Sausa mėsa, sausas rytojus – ką čia dar sumojus,

Kai vynas baigias ir atominė bomba kviečia

Į gulbės šokį – penki tikslūs ir greiti judesiai

Su cukrine. Viskas.

Ryt į darbą.

Nr. 33 maršrutas

Nusilenkiu tavo akims,

Rūbams, rankoms, pirštams,

Apavui, dekoltė, ausims,

Visiems pririštiems prie savo kelių,

Tavo sėdynei ir trims piešiniams

Ant nugaros, kur tirštas rūkas

Iškyla persiku, saule, mirtim

Tavo pilvui, visa krikštyta

Nuodėminga viltim, mąstančia,

Dejuojančia, krykštaujančia dienos godas,

Tavo turtams, uždirbtiems pilnatim,

Tavo sausai burnai – Dievo rykštei,

Tavo tylai, duriančiai širdin,

Tavo begaliniam pykčiui,

Tavo balsui, kvepiančiam netašyta mintim,

Ir tavo šykščiai sielai,

Vis dar lydinčiai mane į kofi in.

Čiau, varau namo su 33.