RAINER MARIA RILKE. Eilės
Angelai
Jų sielos šviesios ir bekraštės, ant lūpų – nuovargio ženklai. Aplanko kartais ir sapnus išblaško tartum nusidėjimo ilgesiai.
Kone visi panašūs viens į kitą jie Dievo soduose nutyla, lyg intervalai, kruopščiai išbarstyti po jo dainuojančią galybę.
Suošia tik lyg vėjas vėją vytų, kai skleidžias angelų sparnai, o gal pats Dievas eitų ar sklandytų ir Pradžios knygos puslapiai atgytų, jų tamsą liečiant skulptoriaus delnais.
Inicialai
Iš amžino ilgesio trykšta darbai laikini lyg pavargę fontanai ir tuoj pat suvirpėję išnyksta. Tačiau tai, ko savy nepažįstam, savo džiaugsmo jėgos, ji pražysta šiame ašarų šoky be galo.
Posmai
Yra tasai, kurs paima visus ant delno, kad jie lyg smėlis byra pro pirštus. Vien tik gražiausios karalienės išrinktosios bus ir, jo valia iš balto marmuro iškaltos, glūdės be žado mantijos giesmėj; o joms prie šono suguldys tos pačios rankos karalius iš akmens, sustingusius tėkmėj.
Yra tasai, kur paima visus ant delno, kad jie lyg sąskambiai nedarnūs lūžta. Nėra jis svetimas, nes kraujyje gyvena, kuris, mūs gyvastis, putoja ir srovena. Aš netikiu, kad jo esmė su neteisybe dera, nors pikto žodžio apie jį netrūksta.
Vertė Skaistė Austėja Budrevičiūtė
Komentarai / 1
Rašyti komentarą
Turite prisijungti, jei norite komentuoti.
Autorė retai tikrinasi feisbuką.
Bet ji arti būties.