JOZEFINA DAUTBEGOVIĆ. Eilės
tas kitas veidas
Kur tas kitas veidas kurį prieš tai nunešiojau lyg kaimietis nunešioja vasaros vaisius į rudenį besididžiuodamas savo triūsu ir gerais metais Kur tas mano apvalus veidas lyg padėklai kurie siūlėsi dievams žodžiais Šitai duodu tau nes visko davei man su kaupu o tai kas man atliko grąžinuKokiu veidu pasirodysiu tau žmonėms Dievui Jis man tik išnuomojo būtent šitą veidą kad mane atpažintum Su sąlyga kad jį tokį patį grąžinsiu kai laikas ateis
Bet matai kas nutiko.
Zagrebas, 2001.I.20
Vertė Kristina Tamulevičiūtė
