Daily Archives: 2012 05 04
Laikas prieš laiką
ANDREI CODRESCU Andrei Codrescu gimė 1946 m. Transilvanijos mieste Sibiu, Rumunijoje. Užaugintas auklės vokietės, senelės vengrės ir rumuniškų Luciano Blagos eilių. Pradėjęs pats eiliuoti, Codrescu buvo priverstas palikti komunistinę Rumuniją.
KAROLINA ŠARKAITĖ. Eilės
nepa/gydo/moji/liga jau gimė liūdnomis akimis matyt atsinešė iš būtojo kuriame vadinosi veronika o gal vardo visai neturėjo tik likimą
„Kiekvienas žemės riebusis valgys ir garbins Jį“
Laiku ir nelaiku Tau vykdysiu įžadus tarp tavo gerbėjų. Bus vaišės, pokylis vargšams, ir Viešpatį garbins visi, kas jo ilgis: jų širdys gyvuos amžių amžiais.
Zlotai ir grivinos, ir rubliai, ir lėjos (ir be kelių kapeikų 4000 km autostopu) (7)
TOMAS MARCINKEVIČIUS Į nakties pakraštį Tik nereikia bijoti nakties, net lapkričio mėnesį Rumunijoje. Ak, pamenu, kai buvome jauni ir nepatyrę ir keldavomės pusę šešių ryto, kad tik nesutemtų keliaujant autostopu.
Nemažai triukšmo dėl šiek tiek Šekspyro Rygoje
RIMA POCIŪTĖ „Liūdniausias ir gražiausias visų laikų pasakojimas apie meilę“ – taip Rygos Dailės teatro (Dailes teātris) spektaklis „Romeo ir Džuljeta“ pristatomas jį reklamuojančiuose vaizdo įrašuose, randamuose internete, kitoje teatro reklaminėje medžiagoje.
Kinas, kurio nėra
JONAS KIRILIAUSKAS Rolandas Rastauskas vienoje esė parašė tarsi sentenciją: „Kapitalizmas mažose valstybėse pirmiausia sunaikina futbolą ir kiną.“ Gal ir ne visai tiksliai cituoju, bet esmė tokia. Apie futbolą, ko gero, būtų atskira tema, bet papildant RoRa teiginį galima pridurti, kad futbolo tarsi ir nėra, nes nei klubai, nei rinktinė tarptautinėje arenoje nėra iškovoję laimėjimų
Apie titanus ir kitas meditacijas
PAULINA DRĖGVAITĖ – Vadinasi, Tu sutinki, kad būna momentų, kai visi privalo nutilti svarbiausio, lemtingo gyvenimo vyksmo akivaizdoje? – Taip, ir „kai patrankos prabyla – mūzos nutyla“. Iš Jono Jurašo interviu (1990) Kovo 11-oji, saulėtas lėtas sekmadienis, išėjau pasivaikščioti į Laisvę. Juk žinote, tos sekmadieninės promenados: lengvi žingsniai, ore plevenanti vakaro nuojauta…
Visos ištremtos saulės
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Lygiai po trijų valandų ji pramerks akis ir šūktels mano vardą. Po trijų valandų ir penkių minučių, paėmusi suglebusią liauną ranką, nuvesiu ją į vonią ir drėgnu rankšluosčiu brauksiu per siaurus, smulkiomis strazdanomis aptrupėjusius pečius, liulančias beformes krūtis, išstypusias į šalis kojas.
