AUŠRA AROŠIUTĖ. Eilės

vėjas supustys mano
plaukus ant tavo
pagalvės
ir ateis balta
naktis kuri nemiega
ir mes žiūrėsim
ir atspindėsim
viens kito sapnus
iki ryto

kai atsisukau
išvydau kaip
krentančių sakurų
žiedlapiais
apsirengė tyla
ir išėjo

sustingęs kambarys
tik supasi
užuolaidose gyvenanti
skersvėjų nuotaka
jos gėlės iš dulkių
krenta
ant stalo
ir piešia melancholiją