Iš mirusiųjų dienų
SIGITAS GEDA
2008 metai
Rugsėjo 14, sekmadienis
Iš prielaidų apie pasaulį
Tarkime, kad būta ilgo ir ištvermingo dieviškojo eksperimentavimo… Modelio tobulinimas: žolė, plaukas, žaltys… Šliaužiantieji, ropliai…
Šarviniai – roplys pridengiamas „skydu“, sliekas (bejėgė sraigė, slimokas) gauna „namelį“. Sraigės, vėžiai, krabai, geležinės varlės – vėžliai…
Šeriuotieji, plunksnuotieji (sengraikių kalba net vyrų barzdos vadinamos plunksnomis).
Ir vėl tas pats, ką jau rašiau: žmogus atsirado tik po daugelio eksperimentų, kaip „dėlionė“ iš atskirų, itin vykusių detalių.
Bet koks tobulesnis tvarinys atsiradęs su tam tikru energijos pliūpsniu – dieviškuoju apšvietimu ir nušvitimu.
Apie mūsiškį fasadą
Ir anksčiau, ir dabar mūsų krašte vyrauja vadinamasis antpečių optimizmas. Nežinau, kas pirmas šį terminą paleido. Jo turinys: kiekvienas, kuris atsidūrė valdžioj, bet kuriuo atveju turi kalbėti netiesą, t. y. bet kokio pavojaus akivaizdoje nutaisyti linksmą miną. Tiesa išryškėja po to, optimistų jau nebelikę scenoje. Kalto – nė vieno!
Iš Bauskės valgiaraščio
Kauliukų rinkinys pavadinimu „Proletariato sapnas“.
Vien dėl to neįvyks tiek planuoti mano lit. vakarai… Nei mieste – Saldus, nei mieste – Alytus…
???
Nebus nei kelionės į Gotlandą, kaip kad žlugo ir St. vilionės į Kačerginę.
Persona non grata.
Tai užrašyta man ant kaktos nuo 1961-ųjų.
Kvailos eilės nuo Sartų
Ėjo boba į bažnyčią. Boba buvo negera. Ir užkliudė papais gryčią, Ir trobos jau nebėra…
Kas parašė? Rodos, mėgo kartoti P. Širvys, tam tikrais atvejais. Esama ir kitų variantų. Galgi vaikų skaičiuotė?
Iš sutartinės?
Jau sutema temela…
Visai neaišku, ar „temela“ čia daiktavardis, ar „tamsela“, ar tiesiog – gražiai skamba.
Iš rusiškų dažnučių
Beveik pažodžiui: „O p…a – ne šaldytuvas, trims nepadalinsi.“ Rusiškai, žinoma, geriau „на троих не делится…“
Nesusidėkite su velniu, keliaudamas į pragarą, jis nusineš ir jūsų sielą (iš sakmės apie Surijotą).
Norėčiau susapnuoti tokį sapną, kur susilieja miegas ir žvaigždynai.
Iš „Nekviestos meilės“
Kai Kolpašnikova pas kirpėją pasakė, kad vienas romėnų filosofas pareiškęs: „Veni, vidi, vici“, o kirpėja ją pataisė, prisiminiau istoriją iš sov. laikų.
„Tiesos“ žurnalistas sutrumpino žinomą posakį apie Prokrusto lovą, ir laikraštyje pasirodė pamokymas redaktorei: „Redaktoriui ir redaktorei reikėtų gulėti vienoje (…) lovoje.“
Skandalo nebuvo, skandalas būtų tik išgarsinęs „ideologus“.
Vyro balsas
Vakar Irena L., kuri ilgus metus našlė (J. A. žmona):
– Būdavo, suvėluoju grįžt, tarpdury stovi Jonas ir rėkia: „Kur velniai nešiojo? Kur užtrukai, aš čia nevalgęs sėdžiu!..“, o dabar grįžtu viena ir galvoju: „Nėra net kas mane aprėktų…“
Nuogirdos
I
– Turėk sveiko proto!
II
– Sveikas protas liko devynioliktam amžiuj!..
Gerieji patarimai
Tai, kas man irgi praverčia.
Jeigu negalite pakeisti situacijos, keiskite savo požiūrį į pačią situaciją.
Žinoma, ir į save.
Priešingu atveju – galas!
Rugsėjo 16, antradienis
P. Vaičaitis
Ir vėl man pravertė dvi jo eilutės:
Norėjau aš deimanto grūdus pagriebti Nuo žemės, o paėmiau rasą tiktai…
Kaži kodėl pamaniau, kad tos eilutės artimos ir J. Janonio „Ave, vita…“
Ir metriškai, o ir rezignacine gaida.
Nežinau, ar kas yra atkreipęs dėmesį į paskutinę šio neilgo atsidūsėjimo eilutę. Beje, tam reikalui tenka cituoti visą posmą:
O visgi šiandieną dar mislys man mena, Kad svieto žmonelių širdies vidury Gražiausi jausmai, supratimai gyvena, Kaip brangūs žemčiūgai giliam vandeny.
Žemčiūgai – perlai. Perlai vandeny… Tai man priminė J. Ortegos y Gasseto frazę, mėgstamą Š. S.:
– Man labiau rūpi ne tai, kad kaimyno vaikis nuskriaudė mano vaiką, o stiklo skaidrumas…
(Mene, kūryboje, žinoma.)
Permatomas vanduo, kurio dugne šviečia balčiausi perlai!
Ir žmogaus, ir pasaulio skaidrumas…
Rugsėjo 17, trečiadienis
Naujienos iš Lenkijos
Vakare televizija parodė Lenkiją, kur rengiamas įstatymas cheminei pedofilų kastracijai. Tai būtų privaloma.
Apklausa rodo, kad kas trečias lenkas pritartų tokiam įstatymui.
(Kartais žmogus nežinai, ką galvot…)
Beveik D. Poška…
Tas, kas be kelnių bėgiodams parduos tarakoną, Žilo plauko sulaukęs turės milijoną.
(Prekybos pradžiamokslis.)
Rudeninės zylės
Juodagalvės, gelsvom apykaklėm ir baltais pilveliais. Tikros puošeivos! Kai šalnoja, atskrenda į balkone iškerojusią žolę su juodmelsvėm uogom.
Ta žolė ne žolė, o tikras medis, varo šakas visais šonais, pasiglemždama viską, vos nebelsdama langan…
– Įleisk!
Kuo ne plėšikė!
Žiūrėjimas
Akiniai gali būti:
1) rožiniai,
2) juodi,
3) piktybės arba humoro pritvinkę…
Gyvenimas bus toks, pro kuriuos žiūrėsi.
Rugsėjo 18, ketvirtadienis
Teismai
Mano bylelė juda, t. y. išjudėjo su tokiu pagreičiu, kad sunku įsiterpti. Trijų teisėjų komanda nieko nenori klausyti, dokumentus, parodymus verčia praleisdami tai, kas netinka jiems. Teisėja Damanskienė, visus posėdžius sėdėjusi tyliai, dabar nenustygsta savo vietoje, vis šnabždėdama į ausį pagrindiniam… Net advokatas stebisi.
Vietoj numatytų 3 posėdžių viskas sutraukta į vieną. Jeigu pakliuvai, tai ir kaltas. Jeigu prisipažįsti ko nepadaręs, geriau negu gintis.
Prokuroras visus liudininkų parodymus verčia aukštyn kojomis. Spauda ir televizija, regis, neturi kito tikslo, kaip pasityčioti. Tokios pajėgos mestos.
– Pakliuvai, skruzde! Pasiduok, išmušė ir tavo valanda!
Tai naujosios bažnyčios ir inkvizicijos žmogui parblokšti. Kada jau parblokštas, su juo galima daryti ką nori.
Mirties malūnai mala.
Aukštyn nosį!
Jau po posėdžio
Advokatas S. K. pasakė labai profesionalią kalbą, ir mano svarstyklių lentelė nusvėrė kaltintoją. Geriausia buvo, kai išvardijo, kiek ir ką yra padaręs G., ir paklausė:
– Ar prokurorui kiek nors rūpi lietuvių kultūra?
Aš pradėjau nuo to, kad tą pačią mano asmenybės charakteristiką (kaip prokuroras) 1971 m. vasario 16-ąją man perskaitė KGB pulkininkas Česnavičius. Prieš 37 metus. Nebuvo nei mano dukters, nei jos a. a. motinos…
Ta proga Jono U. patarlė:
– Ne tas greitas, kuris pirmas bėga, o tas, kuris finišą kerta.
Dienoraščių rūšys ir porūšiai
L. kelintas mėnuo lindi savo vaikystės sąsiuviniuos. Nežino, ką ir daryti! Esama „baisių“, šitų nori atsikratyti.
Tėvai vertę jį rašyti dar pradinuką. Sakau, kad gerai darė…
– Kur tau! Taip mano „raštus“ galėjo skaityti ir tėvas, ir motina.
– Tikrai?
– Negi meluosiu? Radau sąsiuvinį, kur du lapai išplėšti.
– O kodėl?
– Mat ten buvo surašyta visa tėvo kolionė – keiksmažodžiai, skirti motinai… Kai radau išplėštus, švariam puslapy įrašiau stambiu šriftu: „Skaitykit, šiknos!“
Be to, būta dienoraščių tiems atvejams, jeigu sektų saugumas. Esu apie tokius ir iš kitų girdėjęs. Rašo žmogus apie tai, koks gražus tarybinis gyvenimas, kaip jam patinka „partija ir vyriausybė“…
Dėl viso pikto.
„Žalgirio“ krepšininkai ir…
Ilgus metus „Žalgirio“ krepšininkų rungtynės būdavo komentuojamos tik lietuviškai (Lietuvoje), bet 9-ajame ano amžiaus dešimtmety vieno CK sekretoriaus (antrojo, ruso) žmona pasiskundė nesuprantanti… To užteko, kad Lietuvoje krepšinio varžybos būtų komentuojamos lietuvių ir rusų kalbomis (pasakojo „Žalgirio“ treneriai).
Rugsėjo 19, penktadienis
Kazimiera Kymantaitė
Kitados – apie gyvenimą:
– Kai išėjau iš namų, užvėriau kiemo vartelius, man buvo 30, kai grįžau ir atvėriau – 83… Viskas atrodė kaip vakar.
Vienas iš paaiškinimų
Žmonėms, kurie „pakelia ranką prieš save patį“. Girdėjau iš kunigo, atrodo, labai rimtas.
Gyvenimas yra iš Dievo, didžiausioji Jo dovana. Kas kelia ranką prieš save, išniekina Dievo dovaną. Dėl to jie laidojami už kapinių tvoros…
(Regis, dabar jau taip griežtai nežiūrima…)
