tegul gyvena kiti

MINDAUGAS NASTARAVIČIUS

I.

vėjovartos yra per vėtrą išvirtę medžiai vėjovartos
yra vėtros per kurias medžiai lūžta perpus ir visi
iš olų subėga pasižiūrėti kas bus toliau labai ilgai

laukiau kol tu atbėgsi nes ten kur augau po vėjovartos
pateko keli spinduliai ir maži gyvūnai užlipę
ant manęs pradėjo kurti naują gyvenimą vėjovartos yra

per vėtrą bet aš nesitikėjau kad taip ilgai bėgsi į mane
pasižiūrėti ir tada jau atidaviau save uoksams
geniams kurie neskaudėjo nes ten kur augau

manęs jau nebuvo ir perlūžę medžiai trukdė prieiti
ir tu nežinojai kad aš dar ilgai mėginau save išlaikyti
dar ilgai prašiau kad niekas ant manęs neliptų.


Svetlana Fadejenko. Šventė. 1988


II.

vėjovartos yra nebeaugantys medžiai vėjovartos
yra medžiai laukiantys dar vienos vėtros nes atgal
į kamieną įauga šakos nes niekaip neišsprogsta

pumpurai saulė nepasiekia kojų ir akys užsimerkia
vėjas mėgina pakelti nuo žemės prikelti ir vėjas
turi iškęsti dar vieną mane nes vėjovartos yra

nebeaugantys medžiai bet aš jau seniai nesu medis
ir medis jau seniai iš manęs išaugęs esu nieko
neskolingas lietui saulei kuri žiūri į mane užsimerkusi.


III.

išversti medžiai yra vėjovartos ir maži gyvūnai nesupranta
iš mano akių ar leidžiu jiems ant savęs gyventi nesuprantu
ir aš jų kalbos ir vėjas niekaip negali išverst mano žodžių.


IV.

verčiantis vėjas yra medis prie kurio bėgai iš manęs
išskrido geniai uoksai ir vėl užsikalė viskas nutilo
niekas nežiūri neateina iš olų laukia kito manęs lietus

jau seniai sulijo atgal vėjas pučia save tik save
patį pakelia augti eiti iš naujo laukti kito gyvenimo
akys ir vėl atsimerkia ir eina man iš paskos.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.