AGNĖ KERTENYTĖ. Eilės

sudužęs termometras

čigonų laužai yra besvoriai
jie sklendžia kiaurai
fosforinėmis prarajos žiotimis
apleisto zoologijos sodo vartais
romantiškai žarnynais
priversdami pajust ilgesį
kurio nėra
tai apeigos iškvėptų dūmų smogo
pianistiški abstraktūs pirštukai
ties tavo gomuriu
ir liga vos prasižiojus drimbanti gabalais
sumedėjusių žibučių
ir besidauginanti į tolį asfalto virpėjimo
kaip kažkada o gal niekad
psichoTROPINIAI drugeliai venose


labai sunkus eilėraštis

akmenys


Alex

dabar čia išvien ledas pora undinių pilvais į viršų kaip
tie karpiai akvariume ir išvirkščias kosmosas
jei sujudėsi jis aptrauks tavo delnus
prisiekiu šita pilnatis ji serga
pasiutligės purslai drimba pro plyšius
ar tu uždarei langą? šitie purslai
yra fabrikų smogas kiaurai ekečių
tavo ir mano materijamažeikiaizipfmgatvėslygatop10

gal vėlyvą rudenį ten išaugęs vynuogių krūmas
kops siena suardys sieną
įsliūkins pro pravirą
ir ką nors pasmaugs

pavyzdžiui lempą


juve.lyriški ginklai

leidžiasi siūbuodamos šiukšlės
nelyg vatos kąsniai drimba sulėtintai
plyšta debesys išsisuka karuselė
juodaodžių kvartaluos suodžiai nusėda
pamatu rūmams su liūdinčiais liūtais prie vartų

juos kasnakt kažkas nuspiria
rodos blogiečiai rodos šešėlis per visą gatvę
atsimuša kamuoliai atsimuša žingsniai
suprunkščia užakę čiaupai šaknijas drėgmė sienomis
jas kasnakt kažkas saujom išpilsto

rodos sprogimas rodos išgaląstas kristalas
perveria grindinį


Urtė Bimbaitė. Vilkolakis po lempom. 2010


PAVOJUS: ekrane niekas

o čia nėra jokio eilėraščio galit perjungt kanalą
ir lašas
fairy jūsų sielą nušveis juk čia televizija
nė vieno eilėraščio tik įslaptintos mikroschemos bet kur
bet kuriuose namuose sūkuriais į ugnį į orą aplinkui
beraštį aplipę atšipusias nosis lėktuvų iš mažų rankų
vis apie tą nesibaigiantį karą bet kur
bet kuriuose namuose juk sakiau nėra jokio eilėraščio
tik vienodas spengimas tuščio ekrano

techninė profilaktika
juk suprantat


DOD

michailas pailso
patricinės liūtys talžo šviežią žuvį
babilonus ir panevėžio statybos trestą
padūmavusiomis naktimis
jie eina išvien su ekrano vaizduokliais
mašinų turgaus lyguma via baltika kazachija

swajus

michailas dėjo ant bundančio miesto
tvarkos čia nebus iki tulpinių re-evoliucijos
jis spinduliuoja lazerinius degalinių skaičius
ir užgesinęs dryžuotus kaminus
palieka mirksėt brūkšnį

jo akyse šerkšnas


undinė

dugne dumblėtam žalio vandenyno
tyriausias deimantas o gal tik vaikas budi
virpėdamas nelyg mergaitės krūtys
gaiviai užpildę tavo delnus

ir tulpė
subrandinusi raudoną sielos lašą
dainuoja tyliai tarp akmenų prieš mirtį

miegu
su tavimi per rūką


veršiuko akys

paširdžius nelyg šilką dreskia
nehigieniškas mėsininkas
narvuos gyvatės boa rožančiai iš

niekur

ŠACHTA!

kregždutės dūmuos sapnų gaudyklė
išsisuka

ne daugiau nei į tvartą vedamo aimana ir
pirmajame įšale gulbės


Makro

meteorologei

Kasnakt giluminės avarijos. Faktūrų įspaudai gyslose,
šitaip sausa. Meteoras, žvaigždės negyvos įsirėmę į gomurį.
Aš tau sakiau – užsičiaupk, kai žiūrėjom į dangų. Neišspjausi, užstrigo.
Tiršti dūmai priešo lėktuvo. Ar tau jau bulimija?
Ar vemi žodžiais? Nesugriūvantys griūvantys miestai,
obuoliai krintant girdėti. Oo, kaip tai skambėtų
prancūziškai.
Iškvėpsi pelenus ir snigs pelenais.

Nebudink, čia ilsis taifūnas,
vinys, stogai, pelkių varlės, iškritę iš skverno
neužmirštuolės pinas ant slenksčio.

Nebudink ir neik taip arti.
Švelnūs smaugliai surakins kojas,
kad tylėdami nužydėtų.


Dičiūnų gatvė

dar rūkas iš ryto
pečius apsivijęs
tyliai gaišta

pamiršk

visos tos varnos grumstuos
sapnų gaudyklė
vienas tinklas virš kapų
vietoj dangaus

ką sapnuoja numirėliai

kokios suvytusios vynuogės
netikros gyvatės
po grindiniu ir ežere

nuplaunamos tatuiruotės


dūdelė

avys, ožkos, išmindžiotos žolės
gal piemens, gal Dievo
manęs ten niekad nebuvo
kaip pamiršti save?


bobutei

šuliniai tylūs šalti sunkūs
po klykiančiom svirtim
įkvepia kibirus
ir susičiaupia
žiūrėdami į tave

Komentarai / 2

  1. dzinkus.

    labai sunkiam eilėraščiui – pliusas už trumpumą ir konceptualumą

  2. katė.

    Ir iš kur tas dzinkus, klausia dzinkutė. O eilės “pertemptos”. Labai vizualu “bobutei”.

Rašyti komentarą

Turite prisijungti, jei norite komentuoti.