ANTHONY HECHT. Eilės

Anthony Hechtas (1923–2004) – amerikiečių poetas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis. Dėstė įvairiuose universitetuose, taip pat Harvarde ir Yale’yje, laimėjo Pulitzerio, Bollingeno ir kitas premijas.

Rara avis in terris*

Helenai

Vanagai viešpatauja. Apsidairyk atsigrįžęs.
Kormoranai, varnai, žudikai grėsmingais sparnais
Teršia rimtį, pražioję snapus,

kranksi ir klykia plonais

Balsais, pasirengę perplėšti grobį perpus.
Sakytum, džihadas ar kryžiaus
Karas, trykštantis kraujo ir mėšlo fontanais
(Jį pateisins isteriškas paukščių sopranas).

Beplunksnių burzgiančių grifų būriai su bombom,
Su perskeltu branduoliu neapkarpytuos naguos
Pripildo padangių stichiją

puikybės, aklos ir nuogos,

Lyg testosterono pririję.
Jie rodo, lyg aktoriai, šiurkštų beprasmį aplombą
Ar sėlina priešo linkui debesio plotais,
Ir barška pilotų medaliai – ledinės vaisių salotos.

Tas pat ir mūsiškėj giraitėj, atseit akademijoj.
Šaltas vyzdys, atšipus uoslė ir grublėti
Pirštai kasdien dekonstruoja

visa, ką verta mylėti –

Hegzametrą, dainą, Tolstojų,
Euklido keturkampį, smuiko ir fleitos alchemiją.
Kiekvienas galanda teorijos kardą ar šiaip instrumentą,
Tetrokšdamas išmėsinėt konkurentą.

Tatai anaiptol ne blogiausia: yra dar bakchantės,
Feministinės furijos, kraujo ištroškusios dvasios,
Su blizgiom šakutėm ir peiliais –

anų dekonstruktorių sesės.

Padangėj rikiuojas jų alkanos eilės,
Geisdamos vaišių – nežinančios gailesčio šventės.
Jos sukapoja kiekvieną mirusį baltąjį vyrą
Ar gyvą (jei kartais pristinga tų, kurie mirė).

Bet kurgi švelnutės ir jaukios monogaminės paukštės,
Kur papūgėlė, melsva balandė, kielytė,
Čiulbuonėlė su žiedu, įkūnijus aistrą

(ir gražiąją lytį),

Atsidavus Erotui – vieninteliam meistrui?
Jas per tvaną priglobia nežemiškas aukštis,
Jos nuo amžių suteikia tvirtybę ir galią
Afroditei – Krūtingai Dianai, kaip sakydavo gãlai.

Jos įveikia, brangioji, standų lyg marmuras orą,
Jos klauso, lyg Mozė, Viešpaties žodžio,
Debesuotą ar skaidrų

dangų be perstojo skrodžia

Virš Nojaus išvargusių rankų ir vairo,
Ir sergi alyvos šakelę nuo viesulo šuorų,
Idant pažymėtų jos lapas – šviežias, ankstyvas –
Meilę, kuria aš ketvirtis šimtmečio gyvas.

Vertė Tomas Venclova

_____

* Retas paukštis žemėje (lot.).