Variantai
ARTŪRAS VALIONIS
Žiemos šiluma:
šešios tirpstančios snaigės
ant tavo krūties.
gyvoji archeologija
– ką galima spręsti
iš moters plauko storio?
– ką tik nori
rytais esu laiškas:
užklijuoji lūpom akių vokus,
žvilgsniu užantspauduoji
ir išsiunti
apsukęs kaskart tą patį ratą
grįžtu –
įtariu, kad tyčia
nenurodai adresato
Urtės Bimbaitės piešinys
Tiuningas
Nerašėm projektų.
Niekas mūsų neparėmė.
Darbininkų nesamdėm.
Pašalinių neprašėm
pagalbos. Neprivalom
teikti ataskaitų. (Tik dėl
bendros tvarkos savo
valia informuojam):
Susirankiojom akmenis,
nes buvom pametę.
Patys grindėm gatves
ir suderinom jūsų batelių
kaukšėjimui
tu:
prie mano venų
prijungta lašelinė:
rūpinuosi, kad laiku
paleistų gliukozę
kartais,
kaip turbūt daugelis,
noriu nusiplėšti,
bet tik žodžiais
tačiau iš tiesų
vis pasitikrinu, net ir miegodamas:
gyvenu, kol kapsì.
eiliniam tūkstantmečiui baigiantis,
abiejų tautų respublikos sostinėje
ji dainavo
dainavo apie nuostabią dieną
džiaugsmą
dėl kartu praleistos dienos
sustingę
visi klausėsi, nors jiems nepriklausė
pažeisdami
mano teises
neteisėtai siuntėsi tą dainą
į save
siurbė
rupų dainos švitrą
negalėjo susilaikyt
girdėdami
kaip
paskutinį mudviejų vakarą
ji man dainavo
velvetinę dainą
apie nuostabią
kartu praleistą dieną *
*
ir aš
jiems
atleidau
.
Aritmika [¾ & ½ + ½]
trys ketvirčiai ir dvi pusės:
aš mačiau kaip žudėsi musės *
___________________
* trys ketvirčiai ir dvi pusės:
kiek bus vieną išdalint iš dviejų?
tai tik fizika vėjo gūsis
tyliai grūmėsi lovos
kol gulėjom ant jų
trys ketvirčiai ir dvi pusės:
čia mes? tokie uždusę?
trys ketvirčiai ir dvi pusės:
jau nebemiegam. greit atsibusim
kai
žmonės
myli
si
jų kūnai
al
suoja
.
perkaitęs turbūt
kvailas drugys suknutę
gėle palaikė
meilės daina
ieškojau tavęs:
neradau
bet paieška
buvo sėkminga
(da capo al fine)
.
Stiklinis Žvėrynas
– prisimeni, kaip buvom apgaubti mes šito, kaip jis ten? Nu… rūko
– prisimenu… žinai, kad tai, kas nebegrįš, į atmintį nurūko?
Žvelgiau į savo
atvaizdą stikle.
Stovėjai saugiu atstumu
už manęs,
šiek tiek kairiau.
Atsimušei toj pačioje
vitrinoj.
Kol mūs atspindžiai
laikės už rankų
