GYTIS MATULIŪKŠTIS. Eilės

tūkstantį kartų susilaužiau ranką
rašydamas eilėraštį apie
holokaustą

plaktukais apdaužyti nagai
vis nesirimuoja
tūkstantį kartų

jei pats rožančių turėčiau
surimuočiau ketureilį
po subraižytu marmuru

šypsotųsi
šypsotųsi

lakuoti veidai.

krateriuos link sodo

mes įkalėm žemėje kuolus
grojo Štrausas ir virto kalnai
maldos dužo ir juokėsi uolos
iš galvijų kai lijo balnais.

žodžių vėjai pavijo Saturnus
sfinksai griežė danguj visatas
krito lašas į Afrikos urnas
iš Aukščiausiojo vaiko akies.

mes tylėjom gvazdikų orkestrais
skruostai raudo ir šypsojos mama
ūžė karo spalvoti semestrai
ten kur leidžiama liesti pėda.

iš čia įbėga ir išbėga arkliai
jų karčiai taukuoti balzamavimo skysčiu
aplinkui sminga į žemę balnai
arklidėse raiteliai karias ant įsčių

o tu išeini melsva skarele ir
tokiu pat veidu

sudraskyta prijuoste semi
jų raudonį
ir tūkstančiai akių
maldauja

prispausti delnu burnas ir
nosis

sagos

po vieną
kišenėje sagos
laukia kol prisiūs

po vieną
pritrūkus vietos
laukia baloje sausros

kiekvienai
mergaitė dviračiu
sutraiško stuburą

švarkas
kažkieno
neužsegtas

Rudoj kūdroj buvo braidyta
ant vėžių nugarų.

Lūžo kiautai ir skendo tinklai.

Ungurių kasta puotavo.

Aš iš gailesčio save pakoriau.

Lūžo kaklas ir leidos dėžė.

Žmonių kasta puotavo.

Vėžiai iš gailesčio save išžnaibė.

Prie rudos kūdros skalbėja
žegnojas.

Jei galėčiau –
pabučiuočiau.

Dviračių jovalynė ir bijūnai
horizonte.
Visa kita emigravo lėktuvais.

Jūsų manta leidžias su
saule
ant asilėlių.

Jų ausys nukirstos
dėl to negirdi
kur jūs.

Dviračių jovalynė ir bijūnai
pasiliko.

Vertikalėj neišklausytų maldų ryšulys.
Mano ta –
labiausiai neišklausyta.

Krenta bijūnai.

Dviračių jovalynė.

Visi emigravo.

Asilėlių ausys nukirstos
dėl to negirdi
kur jūs.

Saulė miega.

Mana nelyja, smėliu lyja.
Dūsta šuliniai
alksta tautos.

neužbaigtom pasagom prikaltas
išsiuvinėtas kentauras
anapus cechų ganosi
stiprindamas blauzdų poras
su idėja sutrypti žokėjus
siuvėjus kalvius melžėjus

neužbaigtom nes kalvis
bukagalvis nereik ieškot kažkur
kažko kai viskas taip realu
taip paprasta tyku
ramu sotu lygu skaistu
jokių vočių spuogų
skyrybų tuo labiau
vestuvių kai kartoju
su tavim
vartoju su tavim
nebūnu su tavim

neužbaigtom pasagom prikaltas
išsiuvinėtas kentauras
sudraskytas apkandžiotas pažemintas
iki mitinės traumos
nutrūko

grandinėje liko
pirštai

lijo adatos ir visi nežinojo
kur paslėpti šalmai