Monthly Archives: Rugpjūčio 2010
Patriarchas kaimynystėje
JOHN M. BUCHANAN Viename straipsnyje Krista Tippett prisimena, kaip, būdama paauglė, troško išvykti iš gimtosios Oklahomos ir pasitraukti nuo savo senelio pietų baptisto, kuris jai įkūnijo „ankštą ir uždarą pasaulį griežtai apibrėžtomis ribomis“. Anot jo, „kiekvienas katalikas ir žydas, kiekvienas Kinijos ateistas ir čikagietis šiaurės baptistas – kitaip tariant, kiekvienas ne pietų baptistas – [buvo] pasmerktas“.
Dainos, kurių išmokė motina
SIGITAS GEDA 2007 metai Liūdną valandą Su vilkais gyventi – vilku staugti… Yra panašiai skambanti rusų patarlė. Klausimas: ar yra dar likę kokių nors žmogiškumo salų? Jeigu ne arba jūs į jas nepakliūsite, tada mirtis arba savinaika nėr toks baisus daiktas.
Paskui egiptietišką maną (3)
JURGA MOCKEVIČIŪTĖ „Sukarijos“ kronikos, arba Jei nerandi išėjimo, išeik pro įėjimą Gyvenimas Egipte turi vieną nenuginčijamą pranašumą – mudu su gyvenimu nebestovime vienas kitam skersai gerklės. Užtat kur kas daugiau laiko lieka stovėti kur nors kitur.
Čia ilsisi ramybėje
VÁCLAV PANKOVČÍN Autobusas toliau nebevažiavo. Adamas Leideris išlipo Žemutiniame Fakliake. Iki Marakešo teko eiti pėsčiomis. Buvo suirzęs: traukinys pavėlavo gal dešimčia minučių, ir jis nespėjo į autobusą, važinėjantį tik du ar tris kartus per dieną – visai to nesitikėjo. Kito autobuso būtų turėjęs laukti apskrities mieste tris su puse valandos, tačiau taip ilgai laukti jam nesinorėjo, ir jis verčiau įlipo…
Neatvirukinė egzotika
DALIA ZABIELAITĖ Nathacha Appanah. Paskutinis brolis. Iš prancūzų k. vertė Asta Dumšienė. V.: Tyto alba, 2010. 168 p. Ne prancūzės, bet prancūziškai rašančios Nathachos Appanah „Paskutinis brolis“ yra dar viena knyga, apie kurią kalbant, panašiai kaip apie šiemet lietuviškai išleistas iš Alžyro kilusio Yasminos Khadros „Kabulo kregždes“, svarbūs kiti dalykai, ne tik įprastas meninės vertės kriterijus. Ši knyga pirmiausia įdomi…
„Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas
EUGENIJUS ŽMUIDA Pasaka yra sąlyginis „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas. Ją nagrinėjusieji ne kartą buvo sustoję ties tokiu apibrėžimu, sakydami: tai neįprastas, netipiškas, atviros struktūros kūrinys. Pasaka vadinti netikslu, nes nėra laimingos pabaigos. „Eglė žalčių karalienė“ baigiasi tragiškai.
Orientacininko treniruotė
PETRAS RAKŠTIKAS Margas šuo pilve neša geltonus blynus. Neša blynus ir kailyje, sumaišytus iš baltų ir juodų sausio peizažo ingredientų, pagardintus šiltos būdos kvapais, žvitriomis blusomis.
Valstybės dieną renku vaikui mėlynes
VYTAUTAS KINČINAITIS Todėl nedirbsite kitų dievų iš sidabro, nei dievų iš aukso nedirbsite. Iš 20, 23 Viename jau emigravusių ir dar likusių tautiečių suėjime teko išklausyti gyvenimu Lietuvoje nusivylusią moterį, su nuoskauda besiruošiančią vadinamojon ekonominėn tremtin.
Visi laiškai – žirafos
KĘSTUTIS NAVAKAS labas mažoji raide sakai tyla iš antikos ir lyg jaučiu tą tylą ji tarsi visu kūnu į mus žvelgiantis graikų marmuras nors man atrodo kad istorija suklastota ir nebėra nei to marmuro nei tų graikų tik tyla tyla keistos ausų nišos iš kurių nebėra ką išimti viskas jau išimta sunaudota ir sunaikinta
Čiurlionis ir Słowackis
Leidykla „Versus aureus“ išleido RADOSŁAWO OKULICZIAUS-KOZARYNO knygą „Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių“ (vertė V. Dekšnys). R. Okuliczius-Kozarynas yra Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto profesorius, pagal išsilavinimą – lenkų literatūros istorikas, o pagal pomėgius – ir meno istorikas bei lituanistas. Su knygos autoriumi kalbasi Tadeuszas Tomaszewskis
