Literatūra
Ruduo šalia uždaryto teniso korto
paklydusį teniso kamuoliuką lėtai
kapoja klevų ir liepų lapų raketės
tai bent ilga partija
Mineapolio poema
Aš noriu, kad mane pastvertų
Koks didelis baltas, policijai nežinomas paukštis
Ir nuskraidintų tūkstančius mylių, kad kruopščiai paslėptų
Kuklų ir auksinį lyg kokį paskutinį grūdą,
Kupiną kviečių paslapčių ir slėpiningų gyvenimų
Bevardžių vargšų.
1955 metų žiema – pirmoji kelionė į Jančius
Neseniai buvo miręs Stalinas ir iš Sibiro pradėjo grįžti suvargę, bet likę gyvi mūsų žmonės. Supratau, kad Tamas atėjo prašyti kaimynų kuo nors – javais ar bulvėmis – sušelpti, nes rado išplėštus namus ir atimtą ūkį. Tą dieną ypač pajutau tą tikrąjį Užnemunės, arba Suvalkijos, žmonių gyvenimo supratimą, jų uždarą būdą.
Amerikietiška svajonė (2)
Ruošiuosi vietiniam skrydžiui iš Naujosios Meksikos į Koloradą. Ramiai laukiu Albukerkės oro uoste, ir prieš skrydį pranešama:
– Lėktuvo į Denverį keleiviai, prašome tualetu pasinaudoti prieš skrydį, kadangi numatomos itin sudėtingos oro sąlygos, gali būti, kad negalėsite pakilti iš savo vietų.
Esė suderintam pianinui
Vilniuje, „Vagos“ knygyne, leidausi į įspūdingą, viliojančią kelionę, vartydamas lietuvių autorių knygas – kažko ieškodamas. Atsiverčiau Viktorijos Daujotytės knygą „Kalbėjimo(si) erčios“ – kažką išgirdau ir iš karto pasirinkau. Kodėl? Nežinau.
Nelegalios kalėdinės dekoracijos
Romantiškai snyguriavo. Suirzęs, nusivylęs, norėjau išvengti atsitiktinio susitikimo su Senuoju Profesoriumi; todėl eidamas link Katedros pasukau pro Literatų gatvę. Kažkokie darbininkai nuiminėjo mūsų nelegalias kalėdines dekoracijas. Nuliūdau, aišku.
Orkestrui diriguoja vėjas
Kas mano proproseneliai, žaidę Kuržemės žemių piklbolą, vėjų nešti lig Afrikos, grojant jūros audrų, žvangančių ginklų, pušų spyglių šnabždesio orkestrui?
Veriasi medinės meniškai drožinėtos Liepojos durys, kaip dainuojantys paveikslai. Jų tiek daug. Skambesys skirtingas.
Kaimynė
Mano kaimynė mėgsta dainuoti. Kalėdinių hitų sezonas prasideda rugsėjo mėnesį, kai ji grįžta iš atostogų. Jau spalio vidury mane ima pykinti nuo ABBA. „Happy New Year, Happy New Year!!!“ Ji dainuoja, o mano smegenys traukiasi iki trijų žodžių…
Matymo trajektorijos Valdo Papievio romane „Ankančiam pasauly“
Gana simptomiška V. Papievio kūrybai, jog pirmas epizodas, kuriame išvystame romano protagonistą, vyksta atšiauriame perone. Jame sušmėžuoja rūkanti žmogaus figūra, laukianti traukinio, pasiruošusi judėti, patirti, įkvėpti sklidinus plaučius pasaulio.
