Literatūra

ALEKSANDER FIUT

Daugialypiai susitikimai. Czesławas Miłoszas ir Tomas Venclova

Jiedu iš tiesų galėjo niekada nesusitikti. Nors gimė toje pačioje žemėje, palyginti netoli vienas nuo kito. Juos iš pažiūros skyrė viskas: priklausymas skirtingoms kartoms, kultūrinė aplinka, istorinė patirtis. Bet viena juos siejo tikrai: jie, kaip Adomas Mickevičius, daug metų praleido nelaisvėje.

VYGANDAS RAČKAITIS

Rudens paradigmos

Sensta ir ruduo. Baigiasi galudienis spalis.
Šiandien nurimo vėjas. Negirdžiu jo rapsodijų.
Sublyksi mėnesienos šukės nušalnotuose
bruknienojuose. Kažką tyliai kužda padriki
apnuogintų drebulių šešėliai.

IGNĖ STUART

Pusiau gėlės

Pusiau gėlės
Lapkričio gėlės,
jūs vis labiau primenat vėles,

kasryt sugrįžtančias iš tylių mirties pakraščių.
Rodos, būsit ragavusios Letos vandens –
mažumėlę apdujusios,
spindit jau kito pasaulio šerkšnu.

FRANK BIDART

Auksinė valstija

…atrodai laimingas, laimingas,
kad esi nenuspėjamas; nepažinus; nepasiekiamas…

Tu sakai, kad visada būtent šitai suvokei kaip laisvę.

HERMANN LÖNS

Vampyras

Link manęs lėtai sklendžia trapus oro tvarinys. Nuo blyškaus jo veido pajuntu švelnų dvelktelėjimą. Blankaus raudonio lūpos virpa artėdamos link manųjų. Silpnai švytintis žvilgsnis tirpsta mano akyse. Miglotos rankos lėtai plaukia man prie kaklo. Perregimas kūnas geidulingai banguoja priešais mane. Krūtų šešėliai tai ryškėja, tai nyksta, tarsi dūmų debesėliai.

ROSANA LUKAUSKAITĖ

Jei tau šalta, galiu tave suvalgyti

Tuo metu jau gyvenau dvigubą gyvenimą. Rytą keldavausi ir tikrindavau, ar vyko tiesioginė transliacija Vajominge. Jeigu praleisdavau, tikrindavau, ar įrašas išliko. Bet jeigu spėdavau pagauti dar kelias naktibaldų tiesioginio eterio valandas, prasidėdavo žaidimas.

JUSTAS MACEVIČIUS

Sonata tarpujausmy

Beveik neberašau, nes esu laimingas. Menas yra naktinė plaštakė (arba ne taip meniškai pasakius – prostitutė), kuri nors trumpam laikui leidžia žmogui pasijusti mylimam. Mes juo pasinaudojame, iki kol mums mirksnį pasidaro geriau…

KOTRYNA NAVICKAITĖ

yrantysis

Dievas yra
dievo
yra yra
kažkas yra
suyra ir tada
nebebėra

NINO HARATISCHWILI

Kalba apie demokratiją. 2025-ieji

Tbilisio įvykių aukų pagerbimas prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų 1989 m. balandį. Viktoro Kapočiaus nuotrauka

Kaip man neprarasti vilties, kai vakarietis pasiturinčių išsilavinusių biurgerių sluoksnio atstovas su šampano taure rankoje vakarėlyje giria pranašumus tos diktatoriškos sistemos, kurioje prabėgo mano vaikystė, ir man aiškina, kad kapitalizmas tiesiog nepakeliamai blogas, o juk dėvi kašmyro megztinį, atostogauja Maldyvuose ir vairuoja „Teslą“? Kai jis man aiškina, kad mūsų kančios, kaip kokio niūriojo Dostojevskio romano puslapiuose, yra mūsų pačių kaltė, nes esą neturėjome taip patetiškai ir perdėtai siekti nepriklausomybės, o prieš stipresnį priešininką kovoti beviltiška…

ALIS BALBIERIUS

Vėlinių ekologija

Vėlinės yra tam, kad primintų sugrįžimą į tą Juodį, į tą Tamsą. Kad primintų laiko gylį, iš kur visi atėjome – iš Žemės, kurioje kadaise visur gyveno aibė dievų – ąžuoluose ir šaltiniuose, rasos lašelyje ir mirusiųjų kauluose. Mirusiųjų paminėjimo apeigos ar ritualai yra senesni už visas religijas.