Literatūra

THEODORE ROETHKE

Berniūkštis ant šiltnamio

Eglė Kuckaitė. Kuokelės vertė Dramblius šokti. 2019–2021

Vėjas plaiksto mano bridžių sėdynę,
Pėdos traškina sutrūkinėjusį stiklą ir išdžiūvusį glaistą,
Prastypusios chrizantemos lyg kaltintojos žvelgia viršun
Pro padūmavusį, saulėje blyksintį stiklą,
Balti debesys visi iki vieno šiaušia į rytus,
Gluosniai nirčiai kinkuoja tartum ristūnų vora
Ir visi, visi rodo į viršų ir šaukia!

Menas yra niekis

[Rvynas Vardė:] Pastarosiomis dienomis vos ne kasdien gatvėje sutikdavau Raimondą Briedį. Po trečio karto neištvėriau. „Greitai gyvensime kartu viename bute!“ – pasisveikinau. Jis suraukė antakius ir paklausė: „Iš kur šis siužetas?“ – „Iš Gorčevo“, – atsakiau. Briedis patikslino: „Ne, iš Becketto.“

Nerimtai rimta

…pasaulyje atsiranda vis daugiau grafinių romanų suaugusiesiems (pavyzdžiui, Arto Spiegelmano „Maus“ (1980–1991) ir kt.), parašytų politinėmis, istorinėmis ar kitomis temomis. Tarp šių rašytojų atsiduria ir lietuvių filologiją baigusi, animaciją studijavusi autorė Gerda Jord (Gembickienė, g. 1988), kuri 2025 m. pristatė savo ketvirtąjį grafinį romaną „Karalius nakvos Merkinėje“.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Nečiupinėtoji lituanistika (6)

Kunigas, ryžęsis savo lėšomis leisti Jono Aisčio poezijos knygą, rėmė ne tik lietuvių šviesuolius, bet ir Kretingos pran-ciškonus: 1931 m. pastatė noviciato namus, 1936 m. nupirko spaustuvę. Tokių žmonių literatūros istorijoje įprastai nema-tyti, bet jau seniai laikas juos parodyti.

DOVILĖ ZELČIŪTĖ

Iš neišsipildžiusių pažadų ir troškimų
sutrupėjusių metų
vaiko rankos delne
motinos kapo
tėvo kosulio
iš gyvenimo – sapno
(nors vyliausi: aš esu)
keliuosi į švelnią
tavo balso nuauksintą valandą

DOMINYKAS KRUČKAUSKAS

Gera būti ekshibicionistu

Nusivilkti palyginimų paltą
Nusiplėšti metaforų marškinius
Aliteracijų akinius
Kalambūrų kaklaraištį
Biografijos baltinius
Struktūros švarką

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ

Reabilitacija pramaišiui su rekolekcijomis

Pasiėmiau tris knygas – visas iš Ingos ir Jurgio bibliotekos: Zbigniewo Herberto poezijos rinktinę lietuvių kalba („Trapūs būties uostai“), ką tik Nobeliu pažymėto vengro László Krasznahorkai „Priešinimosi melancholiją“ (labiausiai dėl pavadinimo, nors su melancholija labiau linkusi susigyventi negu jai priešintis) ir Oksanos Zabužko „Ukrainietiško sekso lauko tyrimus“.

JONAS VALONIS

Dienoraščio rašymas kaip greitasis maistas (13)

Prieš beveik porą metų nusprendėme, kad espresso visada kainuos 90 ct. Tik dabar pastebiu to pasekmes, vis daugiau žmonių užeina greitam espresso arba populiariam rinkiniui espresso + kultūrinė spauda.

LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Paveldėtojas

Semiha Berksoy. Mama ir aš. 1974

– Aš jos sūnus, – paaiškino Atvaras ir galva mostelėjo į didelį stiklo langą, skiriantį sveikuosius nuo ligonių.
– Ne, ne, ten jūsų mamytės jau nebėra. – Slaugytoja raminamai uždėjo ranką ant jo rankovės ir nusišypsojo. – Dar naktį perkėlėme į palatą.
– Kaip… į palatą? – Atvaro burna, stengdamasi atsakyti į slaugytojos šypseną, negražiai išsikreipė.
– Jūsų mamytei viskas gerai, būsite atsipirkę lengvu išgąsčiu. Eikite tiesiai į skyrių. – Ji nusišypsojo dar plačiau ir mostelėjo ranka į viršų. – Ir nebesijaudinkite, ryt poryt išleisime namo.

VIKTORIJA DAUJOTYTĖ

Kas ir ką rašo mumis?

„Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ (ir kaip vidinių judesių, gestų konfigūracijos) ne tik išreiškia, bet ir formuoja daugialypį ir daugiasluoksnį moteriškosios būties pavidalą, išsviestą į kitą pasaulio kraštą, į kitą erdvę, bet tebelaikomą prigimtinių šaknų, pirminės patirties, prigimtos kalbos, per kurią iki atskiro individo atiteka ir gamta, ir istorija.