LiteratūraVertimai
●
šviesa negali pasenti
šviesa visuomet nauja
šviesa yra ta kur spindi
tunelio atokiam gale
Dėmė
Močiutė plauna man burną
muilu; pusė amžiaus praėjo,
o ji vis dar metasi prie manęs
su tuo klaikiu geltonu muilo gabalu.
Viskas dėl vieno mano ištarto žodžio,
iš tiesų net ne ištarto, o tik pakartoto,
bet: „Išsižiok! – Pastvėrusi mane
už galvos. – Išsižiok, pasakyta!“
Nobelio premijos paskaita
Bet palikime angelus.
Leiskite man tarti keletą žodžių apie žmogaus išdidumą.
Kas gi tu esi, nuostabusis žmogau?
Išradai ratą, išradai ugnį, supratai, kad bendradarbiavimas yra vienintelė tavo išlikimo sąlyga, išradai maitėdystę, kad taptum ponas savo valdomam pasauliui, pritrenkiančiai daug pasiekei savo protu, o tavo smegenys, tokios vagotos ir sudėtingos, kad jų padedamas iš tikrųjų tavo paties pasauliu pramintame pasaulyje įgijai nors ir ribotą…
Hana ir maisto gamyba
hana neturi supratimo apie maisto gamybą.
hana visada viską sudegina.
paskutinį kartą kepė blynus vaikinui, su kuriuo
reguliariai lytiškai santykiavo, nors jam
niekada laiku ar išvis nepasistodavo.
tada hana pasišaipė, šitaip padarydama
jo peniui dar daugiau traumų ir žalos.
Elegija motinai
jei sakysiu sudievu, tu mirsi
jei pasiųsiu velniop, tu mirsi
jei neišgirsiu skambučio, tu mirsi
jei atsiliepsiu, irgi numirsi
jei prašysi atleisti, tu mirsi
jei neprašysi, irgi numirsi
jei aš prašysiu atleisti, tu mirsi
jeigu nespėsiu, vis tiek mirsi
Apie negimusių paršelių skrodimo pamokas
negaliu patikėti –
kad biblija, koranas ir bhagavadgyta glosto mano ilgus plaukus, kaip tai darydavo mama, šnabždėdami „nepaliauk stebėtis“ –
Lenkiškame Vilniuje
Viena inteligentiška ponia man pakuždėjo: lenkas yra mandagus, sentimentalus ir suktas; rusas – atviros sielos žmogus, garbingas ir draugiškas. Ak, ji manęs neperprato. Aš esu lenkų tautos draugas. Lenkus ilgus šimtmečius persekiojo nelaimės, jiems teko slapstytis, jie negalėjo atvirauti, būdami tų garbingų ir draugiškų rusų priespaudoje. Priespauda paveikia žmogų, jis tampa pažeidžiamas.
Baba mirs per Kalėdas…
Įvasarojus baba visiems pranešė, kad per Kalėdas baigs savo žemės kelionę. Taip ir pasakė: „Mirsiu šiumet ant Kalėdų.“
– Eikit, eikit, – pasakė mano mama, babos duktė, šitai išgirdusi. – Ką dar sugalvosit? Pirma, jums viso labo septyniasdešimt treji, o tai ne tiek ir daug. Antra, anei sergat, anei sveikata skundžiatės.
– Vis vien mirsiu, – nepasidavė baba. – Mano motina pasimirė Kalėdų dieną, turėdama septyniasdešimt trejus, ir jos motina numirė per Kalėdas septyniasdešimt trejų. Ir viena, ir kita jaučio sveikatą turėjo, o kad jau valanda išmušė – gulkis ant lentos.
Haikukū
žaisdavom vakarais
negyvą kareivį
gulėt
ir nejudėt
negalvot
ir nemirksėt
ir tas kuris sugebės
nemirs
niekados
Išaiškinimas
Kokia yra gerumo prasmė?
Nuo šiolei kalbėk ir klausykis kitų taip,
tarsi jie būtų neseniai mirę.
Regimasis ir neregimasis pasauliai iš esmės yra viena.
