Literatūra
Du Tõnu Õnnepalu romanai
Šis pasakojimas šviesus, net jei jame ir randame tamsių atspalvių, pasimetimo, neužtikrintumo, kai kada nemokėjimo gyventi ir išsaugoti, nes į praeitį žiūrima jau kitomis akimis. Tomis, kurios turi su kuo pasidalinti, kurios žino, kad kitas girdi ir supranta kiekvieną žodį. Toks išsipasakojimas suteikia palengvėjimą.
Senienos ir naujienos (22)
Patiko, kad programišius, nutekinęs vadinamosios Literatūros Madonos tekstą, – vertėja į lietuvių kalbą apsimetusi mokytoja iš Palangos, nuteista už sesers nužudymą. Knygoje yra ir instagramą primenanti vizualinė dalis.
Istorija su lagaminu
Man skaudėdavo širdį, kai bendrakursiai ruošdavosi kelionėms, planuodavo įvairiausius žygius, kai kurie dirbdavo universiteto valgykloje Palangoje. Vytas niekur nesutikdavo važiuoti, kad ir kaip prašydavau. Jis buvo tiek daug keliavęs po Sovietų Sąjungą, stovyklaudavo ar dalyvaudavo teniso varžybose. Turbūt jam buvo sunku suprasti jauniklės žmonos polėkius, svajones. Be to, jam jau buvo 33 metai. Pagaliau ir suprasti jis nesistengė.
darbo stalas
prigulsiu ant neobliuoto Dievo stalo.
prašysiu vėl pasakot istoriją mano ryto,
kaip Jį dulkių kvapas svaigino,
stebėsiu, kaip švelniai molį nuvalo;
slapta noriu girdėt tik Jo balsą – nurytą
gurkšnį tekančio vyno.
Dėmė
Močiutė plauna man burną
muilu; pusė amžiaus praėjo,
o ji vis dar metasi prie manęs
su tuo klaikiu geltonu muilo gabalu.
Viskas dėl vieno mano ištarto žodžio,
iš tiesų net ne ištarto, o tik pakartoto,
bet: „Išsižiok! – Pastvėrusi mane
už galvos. – Išsižiok, pasakyta!“
Pagiriamasis žodis Kardashianų klanui
…kodėl tiek daug žmonių jas niekina? Kodėl jos taip lengvai paverčiamos tamsos, banalumo, kvailybės, konsumerizmo ir moralinio nuopuolio simboliu? Jos nerodo jokio itin blogo pavyzdžio. Priešingai – šeimos vertybės čia beveik perdozuotos: motinystė, buvimas kartu, vaikai, anūkai, rūpestis, lojalumas.
Drumstas vanduo
Namai. Žiemos jaukumas. Žvilgteliu į taburetę prie kriauklės – ten prieš daugiau nei metus rašiau eilėraštį. Ryte paknabinėju nuo tėčio likusią kiaušinienę. Gilių kava ir knyga. Pirmi lietuviški puslapiai po ilgo laiko neskaitymo. Ir štai minčių traukinys: „Kas toliau, kas toliau, kas toliau?“ Sustabdau jas. Toliau – Skuodas.
Nobelio premijos paskaita
Bet palikime angelus.
Leiskite man tarti keletą žodžių apie žmogaus išdidumą.
Kas gi tu esi, nuostabusis žmogau?
Išradai ratą, išradai ugnį, supratai, kad bendradarbiavimas yra vienintelė tavo išlikimo sąlyga, išradai maitėdystę, kad taptum ponas savo valdomam pasauliui, pritrenkiančiai daug pasiekei savo protu, o tavo smegenys, tokios vagotos ir sudėtingos, kad jų padedamas iš tikrųjų tavo paties pasauliu pramintame pasaulyje įgijai nors ir ribotą…
Nečiupinėtoji lituanistika (3)
Dar studijų metais pastebėjau, kad Salomėja parašė eilėraštį „Pėdos smėlyje“, o Kazys Bradūnas – „Pėdos arimuos“. Kaip besistengčiau puoselėti žemininkų dorybes, man artimesnis smėlis.
Tas dalykas
Tas dalykas mums parūpo
ėmus klibėt paskutiniams pieniniams dantims.
Tikėdamiesi plojimų ar iniciacijos į suaugusiuosius,
su kraujais išsilupome juos savo rankomis.
Šitaip repetavome gimdymą, įtaigią poeziją,
repavome apie civilizuotas kūno bjaurastis.
