LiteratūraKnygos
Šito laiko knyga: trys „Marialės“ pamokos
„Marialė“ kuria kitokią atmosferą – šaltos, aštrios ir slidžios tikrovės su keista nebuvimo akivaizdybe. Nuo pat knygos pradžios prasideda pyktis – be pagiežos, be dirbtinio susimenkinimo, be pavydo, be keršto – kaip Sylvios Plath.
Nečiupinėtoji lituanistika (4)
„Filologijos rudens“ dalyviams bandžiau įteigti, kad kūrinys atsiranda iš didelio egoizmo, o ne iš jo neturėjimo. Niekaip nesugalvojau, kaip tą įrodyti. Menininkų biografijomis? Aukštosios poezijos hermetiškumu? Faktu, kad genijai nebūna ir šventaisiais?
Vieninteliai įmanomi žodžiai
Dronio eilėraščiuose karas nėra epinio herojiškumo arena, jo net šiek tiek privengiama – kaip temos ir objekto. Karas daugelyje eilėraščių tampa savotiška nutylėjimo figūra. Jo tirštai prisisunkę tarpai tarp eilučių, o patys žodžiai nori kalbėti apie meilę, gyvenimą, vaikus ir viltį.
Du Tõnu Õnnepalu romanai
Šis pasakojimas šviesus, net jei jame ir randame tamsių atspalvių, pasimetimo, neužtikrintumo, kai kada nemokėjimo gyventi ir išsaugoti, nes į praeitį žiūrima jau kitomis akimis. Tomis, kurios turi su kuo pasidalinti, kurios žino, kad kitas girdi ir supranta kiekvieną žodį. Toks išsipasakojimas suteikia palengvėjimą.
Senienos ir naujienos (22)
Patiko, kad programišius, nutekinęs vadinamosios Literatūros Madonos tekstą, – vertėja į lietuvių kalbą apsimetusi mokytoja iš Palangos, nuteista už sesers nužudymą. Knygoje yra ir instagramą primenanti vizualinė dalis.
Nečiupinėtoji lituanistika (3)
Dar studijų metais pastebėjau, kad Salomėja parašė eilėraštį „Pėdos smėlyje“, o Kazys Bradūnas – „Pėdos arimuos“. Kaip besistengčiau puoselėti žemininkų dorybes, man artimesnis smėlis.
Senienos ir naujienos (21)
Meilė tarp skirtingų luomų arba meilės neišsipildymas: lietuvių moterų rašytojų biografijose tai svarbus postūmis rašyti. Viktorijos Daujotytės įvade naujam leidimui raginama skaitant prisiminti ir savas rašytojas.
Šešėliai, įgaunantys formą
Vėlyvoji poeto, publicisto, redaktoriaus Vytauto Kazielos kūryba pasižymi subtiliu aplinkos pajautimu, lyrinio subjekto jausenos integravimu į kosmosą ir aiškia dievoieškos linija. Pasižymi ir romiu bylojimu bei nutylėjimais. Praėjusiais metais pasirodęs eilėraščių rinkinys „Juodi išbaidyti žvėrys“ sufleruoja skaitytojui ir dramatiškas intonacijas kintančiame emociniame tekstų fone.
Nečiupinėtoji lituanistika (2)
Nedažnai pasitaiko (net ir tarp klasikų), kad poetas būtų dar ir kalbininkas. Henrikas Radauskas gimė Krokuvoje, mama buvo iš Rytprūsių – pusiau vokietė, pusiau lenkė. Šiomis kalbomis, taip pat ir lietuvių, kalbėta namuose.
Senienos ir naujienos (20)
Rašydama apie Dovilės Zelčiūtės knygą „Radybos“, kėliau klausimą, ar ji tikrai prastesnė už Kaušpėdo „Koplyčią“ ar Jauniaus Petraičio „Tu kažką turi“. Atsakiau sau, kad jos panašaus lygio, bet Dovilės vis vien literatūriškesnė.
