Avižų kioskas
Lietuva latgaliečio rašytojo Antono Rupainio kūryboje, arba Kokia tauta gyveno Latgaloje: lietuviai ar latviai?
Keletą metų intensyviai rengiau knygą „Lietuva ir lietuviai latvių literatūroje“, kurią su Lietuvos mokslo tarybos finansine parama suplanuota išleisti pavasarį. Joje aprėpiama gausi medžiaga nuo XIX a. vidurio iki pat šių dienų…
Kalbos peizažas
Kodėl tavo tokie pilki plaukai, broli?
Kodėl pelenų žymė tau kaktoje, sese?
O skruostai lyg žiedlapiai baltagalvės boluoja
Į ateities gaisravietes atsigręžę.
„Mažais gabalėliais, dusdama arba užgniaužus kvapą“: Andros Neiburgos dienoraščiai (tęsinys)
[Laura Laurušaitė:] Tai dar vienas priartėjimas prie skausmingos, kontroversiškos latvių rašytojos Andros Neiburgos tikrovės. Šie tekstai, publikuoti interneto platformoje „Sviesta ciba“, o 2024 m. išleisti Latvijoje dviem tomais, liudija jos gyvenimo vidinį lūžį.
Aš esu tai, kas lieka. Dienoraščiai
Nieko labai reikšmingo ar gero šiais metais nenuveikiau. Praradau gebėjimą rašyti (net „Ciboj“) ir neradau nusiraminimo (ar susitaikymo) tylioje, šeiminėje buityje. Pasitikėjau daugeliu žmonių. Įgijau kelis gerus draugus. Su daugeliu elgiausi negailestingai ir neteisingai. Ir aš netikiu savimi.
Būties skrodimas žodžiais
Dėstydama priskiriu Neiburgą prie „Niūriųjų undinių“ greta šiuolaikinių rašytojų moterų Gundegos Repšės, Ingos Ābelės, Noros Ikstenos, nors latvių literatūros istorijoje ji priklauso „Piktosioms mergaitėms“, kurios debiutavo XX a. paskutinio dešimtmečio viduryje, nušluodamos suvešėjusias metaforas ir alegorijas, reabilituodamos realistinį kodą, siužetinį pasakojimą, apsakymo žanrą.
Kūno dienoraštis
[Laura Laurušaitė:] ANNOS AUZIŅOS išpažintinė knyga „Buveinė“ – atviras ir bekompromisis tekstas. Toks, kokių trūksta. Drąsiai kalbantis apie fiziologiją, kūniškumą, jusliškumą. Skaičiau atsiliepimų, kad latvių literatūroje iki šiol nėra buvę tiek sekso vienoje knygoje, bet toks apibrėžimas labai susiaurintų kūrinio esmę.
Desertas su avižom
Šiemet konferencijoje akcentas – Ukraina. Latvijoje niekas taip garsiai kaip pas mus nekalba nei apie grėsmes, nei apie palaikymą (nuosaikieji liuteronai), bet abu plenariniai pranešimai simboliškai pagerbia kariaujančią šalį. Sumanyta kaip literatūrologų konferencija, ji vis labiau plečia temų spektrą.
#2
Mums ramybės nedavė mintis, kad pikų dama vieną kartą
ateis visų mūsų užsmaugti. Internate savo lovas apibrėždavom
balta kreida. Baltais kryžiais žymėdavom
vaikiškas savo krūtines.
Laiko raštai Latvijos kultūrinėje žiniasklaidoje
Latvijos kultūrinė žiniasklaida primena šurmuliuojantį gyvą ir nenuspėjamą turgų, kuriame nuolat keičiasi prekės ir prekeiviai, ragaujami nauji skoniai, spontaniškai išbandomos naujos receptūros. Literatūros leidiniai kuriasi, užsidaro, diferencijuojasi, tampa skirtingų kartų balsu, juos keičia nauji kultūrinės komunikacijos formatai, kurie pasiteisina arba ne.
Baltijos literatūrų triptikas
Trinarę Baltijos šalių literatūrų refleksiją paskatino tai, kad pastarieji dveji metai besidomintiems latvių ir estų literatūromis ir joms simpatizuojantiems buvo žymėti, nes Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga buvo juos paskelbusi teminiais latvių (2023) ir estų (2024) literatūrų metais.
