Literatūra
Lenkiškame Vilniuje
Viena inteligentiška ponia man pakuždėjo: lenkas yra mandagus, sentimentalus ir suktas; rusas – atviros sielos žmogus, garbingas ir draugiškas. Ak, ji manęs neperprato. Aš esu lenkų tautos draugas. Lenkus ilgus šimtmečius persekiojo nelaimės, jiems teko slapstytis, jie negalėjo atvirauti, būdami tų garbingų ir draugiškų rusų priespaudoje. Priespauda paveikia žmogų, jis tampa pažeidžiamas.
Išvydimai
Kodėl man VISKAS atsitinka Palangoje?.. Kai atsiduriu pajūrio smėlyne ir vėjas plaiksto mano draiskalus (nes tik sudraskyta čia ir atsirandu), jaučiuosi kaip bažnyčioje po išpažinties ir komunijos, kuri TOKIA stipri, TOKIA paveiki, jog ją sunku pakelti. Norisi alsuoti, traukti į save vėją ir DANGŲ DANGŲ! Gerai, kad jo, to dangaus, visada yra tiek daug ir kad jis yra VISADA…
KIEKVIENAS VAIKAS TURI SAVO MĖNULĮ
Juodžemio jaunatis
panagėse –
ritualinė savižudybė.
Melvino Burgesso romano pavadinimas
Hiperaktyviai mirštant
flegmatiškoj kilpoj tėvų,
hiperaktyviai pūnant
tarp tūkstančio kitų.
Baba mirs per Kalėdas…
Įvasarojus baba visiems pranešė, kad per Kalėdas baigs savo žemės kelionę. Taip ir pasakė: „Mirsiu šiumet ant Kalėdų.“
– Eikit, eikit, – pasakė mano mama, babos duktė, šitai išgirdusi. – Ką dar sugalvosit? Pirma, jums viso labo septyniasdešimt treji, o tai ne tiek ir daug. Antra, anei sergat, anei sveikata skundžiatės.
– Vis vien mirsiu, – nepasidavė baba. – Mano motina pasimirė Kalėdų dieną, turėdama septyniasdešimt trejus, ir jos motina numirė per Kalėdas septyniasdešimt trejų. Ir viena, ir kita jaučio sveikatą turėjo, o kad jau valanda išmušė – gulkis ant lentos.
Nečiupinėtoji lituanistika (2)
Nedažnai pasitaiko (net ir tarp klasikų), kad poetas būtų dar ir kalbininkas. Henrikas Radauskas gimė Krokuvoje, mama buvo iš Rytprūsių – pusiau vokietė, pusiau lenkė. Šiomis kalbomis, taip pat ir lietuvių, kalbėta namuose.
sniego klausykla
esu baltas, esu baltas, esu labai baltas
brendu iki kelių
pusnies altoriumi
sukalbu dešimt aš tave myliu
aprengiu knygnešį
elementoriumi
miego dienoraštis
sapnuoju, kad baigėsi dantų pasta
kad nemunu plaukia baltas automobilis
kad laukiuosi vaiko ir esu tame automobilyje
kad stoviu ant kranto ir žiūriu, kaip jis tolsta
Haikukū
žaisdavom vakarais
negyvą kareivį
gulėt
ir nejudėt
negalvot
ir nemirksėt
ir tas kuris sugebės
nemirs
niekados
Socializuotis su tekstu
Išmesti iš teksto ankstesnius juodraščius, sutvarkyti knygų lentyną, padėti daiktus į jiems skirtas vietas, nušluostyti dulkes, palaistyti gėles – tai didžiausi mano profesionalių įgūdžių greitikliai ir kūrybiškiausi rašymo momentai.
