Literatūra
Prekyvietė
Tai – neparduodama, todėl palik rytojui,
Girdėjau gandą: sielos kursas krenta!
Rytoj keliauki pasitart su nelabuoju –
Jis paklusniems mokėt ketina rentą.
Poetas romantikas
Tu nebūtumei jo mylėjusi,
suniekino draugas
mokslininkas. Dantis jis valėsi,
jei išvis valės, druska. Jis apgaudinėjo
ir retai kada trinkosi
galvą. Užpakalį šluostėsi
lapais arba delnu.
Čia nėra nieko intelektualaus
Namai, kaip saugesnė ir paslaptingesnė, daugiau laisvės leidžianti pasaulio dalis, rūpėjo ne vien mergaitėms. Berniukams tai buvo tvirtovės, slėptuvės medžiuose, rūsiuose, statybvietėse. Negyvenamų namų užkaboriai, palėpės, griuvėsiai.
Trys
Dar po kelių dienų pas ją į fotocentrą rėkdami atbėgo abu vyresnėliai.
– Mama, garaže žmones daužo. Ten ir tėtis!
Anelė buvo girdėjusi, kad Antanas giriasi, jog net būdamas visai girtas autobusu įvažiuoja į siaurą namų bromą. Bet ji tikėjo, kad jis galėtų padaryti ir daugiau.
Poetas ir kiaulė
Baras, gavęs pirmą algą, sumanė nugirdyti visus kvartalo mėlynanosius ir dingti Rygos kryptimi. Sugrįžo po savaitės. Jo pagiringame veide žaidė šypsena – tarsi nieko nebūtų nutikę. Žinodamas sąlygas, jis nesirengė kibti į darbą; sekiodamas paskui mane pasakojo, kad pradžiuginęs savo senus draugus ir atradęs daug nestandartinių rimų.
Gerbiamosios pilietės,
noriu Jus informuoti, kad lapkričio 3 d. 14 val. buvote pastebėtos „Prezo“ kepyklėlėje besimėgaujančios keksu su razinomis ir juoda kava. Negana to, suvalgiusios vieną gardėsį, nepaisydamos, jog Jūsų kišenėje švilpauja vėjai ir Jūsų ateitis yra labai labai miglota, Jūs, gerbiamosios, išdrįsote dar papildomai užsisakyti eklerų.
mirties arklys
šiandien yra antradienis, o užužvakar buvo valentino diena. už lango didžiulis šaltis, skubinantis rūkyti, sniegas šiemet išvežtas, greičiausiai į grūto parką šalia lenino biustų. dar šiandien yra naujieji metai. mėnulio, tie tikrieji. ir šis tekstas rašomas vien tam, kad širdžiai nebūtų liūdna taip mirti.
Šaukimas
Keliskart mėginau įžiūrėti, kas sėdi prie vairo, – deja, mašiną jis pastatydavo taip, kad beveik visada priekinį stiklą liete užliedavo spiginanti saulės šviesa, o skydelis nuo saulės būdavo nuleistas ir dengdavo veidą. Viskas, ką galėjau matyti, – tai rankos, gulinčios ant vairo. Bet ir tai – nebūčiau galėjusi pasakyti, vyro ar moters rankos. Žodžiu, nieko reikšmingo. Nieko, ką galėtum įsidėmėti.
Trūkstama gija: ką antikinių laikų moterys iš tiesų manė apie seksą
Didžioji dalis išlikusių šaltinių parašyti vyrų, o jie buvo linkę vienaip ar kitaip perdėti seksualinius moterų įpročius. Vieni taip aukštino moters dorybes, kad toji išrodė kone šventa ir nežmogiška. Kiti, siekdami moteris apjuodinti, sąmoningai vaizdavo jas kaip seksualiai nepasotinamas.
●
šviesa negali pasenti
šviesa visuomet nauja
šviesa yra ta kur spindi
tunelio atokiam gale
